Suomijos mokslininkai naudojo maždaug 6000 Helsinkio gyventojų duomenis, o jų sveikatos būklei nustatyti naudojo vaistus nuo tokių ligų, kaip nerimas, nemiga, depresija, aukštas kraujospūdis ir astma.
„Manoma, kad natūralios aplinkos poveikis yra naudingas žmonių sveikatai, tačiau įrodymai yra prieštaringi“, – rašo tyrėjai.
Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie jų vartojamus vaistus, taip pat apie tai, kiek „žaliųjų ir mėlynųjų“ (natūralios aplinkos sausumoje ir prie ežerų, upių ir vandenynų) erdvių jie gali matyti iš namų, kaip dažnai jie gėrisi šiais vaizdais ir kaip dažnai juose leidžia laiką ar mankštinasi.
Palyginti su mažiau nei vienu apsilankymu per savaitę, trys ar keturi apsilankymai per savaitę buvo susiję su 33 proc. mažesne tikimybe vartoti psichiką veikiančius vaistus, 36 proc. mažesne tikimybe vartoti vaistus nuo kraujospūdžio ir 26 proc. mažesne tikimybe vartoti vaistus nuo astmos.
Šie skaičiai atitinkamai 22, 41 ir 24 proc. mažesni, jei apsilankoma bent penkis kartus per savaitę. Šios sąsajos išliko, kai buvo atsižvelgta į namų ūkių pajamas ir išsilavinimą, tačiau atsižvelgus į KMI (kūno masės indeksą) sąsajos susilpnėjo.
„Ši išvada atitinka preliminarius įrodymus, pabrėžiančius faktinio naudojimosi žaliosiomis erdvėmis svarbą psichikos sveikatai, ir leidžia manyti, kad tas pats pasakytina ir apie kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, astmą ir hipertenziją“, – teigia tyrėjai.
Čia pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima įrodyti priežastį ir pasekmę – verta atsižvelgti į tai, kad geresnės sveikatos asmenys turi daugiau galimybių ir motyvacijos išeiti į lauką. Tačiau duomenys rodo, kad yra potencialus ryšys, kurį verta tirti toliau.
„Vis daugiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių gamtos poveikio naudą sveikatai, gali padidinti aukštos kokybės žaliųjų erdvių pasiūlą miestų aplinkoje ir paskatinti aktyvų jų naudojimą“, – rašo tyrėjai.
