Mokslininkai ištyrė 7827 žmones ir jų gyvenamąją aplinką. Rezultatai parodė, kad tų žmonių, kurie gyvena apsupti daug parkų, sodų, medžių ir kitos augmenijos, telomerai – DNR sekos sritis, susijusi su ilgaamžiškumu – buvo ilgesni, rašo „Science Alert“.
Tai nepriklausė nuo rasės, ekonominės padėties ar žalingų įpročių, kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.
Telomerai yra pasikartojančios DNR atkarpos, esančios kiekvienos iš 46 chromosomų galuose, neleidžiančios genetinei molekulei išsivynioti, tai kaip plastikiniai batų raištelių galai.
Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis telomerai joje trumpėja, iki kol ląstelė nebegali dalytis savo genetine medžiaga ir jos ląstelių linija išnyksta.
„Dėl to telomerai yra svarbūs biologinio amžiaus arba mūsų ląstelių nusidėvėjimo rodikliai“, – aiškina Edinburgo universiteto geoanalitikas Scottas Ogletree.
Pasak jo, labai daug kas gali paveikti telomerus ir paskatinti jų nusidėvėjimą. Tam įtakos turi ir stresas. O štai gerai žinoma, kad gamta, žalios erdvės stresą mažina.
Tačiau, net ir tai žinodami, nuo gamtos vis tiek atitolome.
Visgi, jei tyrime vertinamos tik moterys, rezultatai kiek kitokie. Manoma, kad telomerų ilgiui didesnę įtaką daro ne gamta, o papildomų ligų rizika ar stresas.
Todėl tyrėjai įtaria, kad stresas apskritai gali nusverti žaliųjų erdvių teikiamą naudą. Tad gamta veikia biologinį žmonių amžių, tačiau tik augalijos nepakanka.
