OSWIN-VHF radaras šios savaitės pradžioje aptiko pirmuosius sidabriškųjų debesų signalus mezosferos viršutinėje dalyje, t. y. atmosferos sluoksnis apie 82–84 km aukštyje, feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo meteorologas Gytis Valaika.
„Su pačiomis šviesiausiomis naktimis pamažu prasideda sidabrų debesų (NLC) sezonas“, – pranešė jis.
Anot jo, birželį ar liepą Lietuvoje išvysti sidabriškuosius debesis nėra toks jau reta reiškinys, tačiau daug rečiau juos pavyksta pamatyti ryškius ir labai aukštai virš horizonto.
Taip nutinka tik iki keletos kartų per vasarą, dažniau pirmoje liepos pusėje.
O dar retesnis reiškinių derinys būtų toks: sidabriškieji debesys ir Šiaurės pašvaistė viename kadre.
„Pastebėta, kad ryškesni NLC paprastai matomi Saulės aktyvumo minimumo metu. Tuo tarpu ryškios šiaurinės pašvaistės būna Saulės aktyvumo maksimumo metu, todėl vienu metu šie du reiškiniai pasitaiko retai.
Kaip rašo literatūra, Lietuvoje abu reiškiniai vienu metu buvo stebėti 2005 m. birželio 14–osios naktį.
Nemaža tikimybė, kad būtent šiemet tokį reiškinių duetą mūsų šalies fotografams pavyks užfiksuoti“, – paminėjo G.Valaika.
Sidabriniai debesys įprastai susidaro 75—90 km aukštyje. Dažniausiai jie fiksuojami vasarą prieš saulėtekį arba saulėlydžio metu, kai Saulė 5–13 laipsnių nusileidusi žemiau horizonto.
Sidabriškieji debesys yra sudaryti iš labai mažų (apie 100 nanometrų) ledo gabaliukų.
Danguje jie atrodo kaip plonos melsvos ar sidabrinės juostelės.
