Gal deguonis ir yra gyvybės ženklas Žemėje, bet taip nebūtinai yra ir kitų žvaigždžių planetose. Naujas tyrimas rodo, kad titano dioksido ir vandens sąveika gali sukurti deguonį atmosferoje ir be gyvų organizmų dalyvavimo.
„Nors deguonis tebėra vienas iš galimų biomarkerių, auga būtinybė ieškoti ir kitų biomarkerių,“ – pranešime cituojamas Norio Narita'as iš Nacionalinio gamtos mokslų instituto Japonijoje. Narita'as tyrinėjo titano dioksido (TiO₂) vaidmenį planetos atmosferos formavimuisi.
Deguonis nelygu gyvybei
Jeigu planetos paviršiuje esama pakankamai titano dioksido, jis gali ištirpti skystame vandenyje ir taip sukurti deguonį atmosferoje.
Pastaraisiais metais mokslininkai ėmė naudoti tokius instrumentus, kaip NASA „Hubble“ kosminis teleskopas planetų už mūsų sistemos ribų atmosferų tyrimams. Artėjantis „James Webb Space Telescope“ paleidimas leis šiuos pasaulius tyrinėti dar nuodugniau. Be tų pasaulio oro sudėties nustatymo, mokslininkai tikisi vieną dieną rasti ir gyvybės įrodymus.
Žemėje deguonį į orą išskiria fotosintezę vykdantys augalai. Tad mokslininkai ne be pagrindo manė, kad jei egzoplanetos atmosferoje būtų rastas deguonis, tai turėtų būti šalutinis gyvybės produktas.
Narita'as nutarė ištirti panašių į Saulę žvaigždžių radiacijos vaidmenį. Jis išsiaiškino, kad jeigu planetos paviršiuje esama pakankamai titano dioksido, jis gali ištirpti skystame vandenyje ir taip sukurti deguonį atmosferoje.
Titano dioksidas yra natūrali medžiaga, randama meteorituose ir Mėnulyje. Jis susiformuoja kaip dulkių srautai aplink mažos ir vidutinės masės žvaigždes bei per supernovų sprogimus, ir, manoma, egzoplanetose jo irgi neturėtų trūkti. TiO₂ kiekis planetos ar jos palydovo paviršiuje priklauso nuo įvykusių susidūrimų skaičiaus.
Remiantis tyrimu, Žemės tipo planetai, skriejančiai aplink panašią į Saulę žvaigždę, pakaktų, kad titano dioksidas dengtų vos 0,05% planetos paviršiaus, kad jame būtų tiek pat deguonies, kiek Žemės atmosferoje. Planetoms, turinčioms vandenynus ir besisukančioms aplink blankesnes žvaigždes, kad būtų panašus rezultatas, tereikėtų, kad šis mineralas dengtų ~3% paviršiaus.
Palyginimui, tyrėjų vertinimu, aktyvaus titano dioksido plotas Žemės paviršiuje yra daug mažesnis, nei 250 km², arba apie 0,0000005% paviršiaus ploto.
