Juvelyrui tokie mažučiai inkliuzai tik nervus gadina – jie menkina brangaus akmens vertę. Tačiau mokslininkui deimanto netobulumas gali būti didesnės vertės už patį deimantą, kad ir koks didelis jis bebūtų.
Būtent taip nutiko ir Kanados mokslininkams, kurie deimante, atkeliavusiame iš Pietų Afrikos, rado tai, ko iki šiol dar niekas pasaulyje nėra matęs: iki šiol nežinomą mineralą su labai neįprastomis cheminėmis savybėmis.
Ir nors atradimas atrodo milžiniškos vertės, labai keista, kaip jiems pavyko pamatyti tokį nykštukinį „inkliuzą“.
Deimante pavyko rasti tik vieną keisto naujo mineralo, kuris buvo pakrikštytas goldšmititu, smiltelę – jos dydis yra vos 100 mikrometrų (maždaug toks yra žmogaus plauko skersmuo).
Nepaisant kuklaus mineralo dydžio, jis mokslui yra be galo svarbus, nes nieko panašaus dar nėra niekur matyta ir sukurta. Jis mokslininkams pateikia unikalų chemijos, kokia ji buvo labai labai seniai ir labai labai giliai, įrašą.
„Goldšmitite yra didelė niobio, kalio ir retųjų žemės elementų lantano bei cerio koncentracija, kai tuo tarpu mantijoje dominuoja kiti elementai – tokie, kaip magnis ar geležis“, – aiškina Albertos universiteto (Kanada) doktorantė Nicole Meyer.
„Kad kalis ir niobis sudarytų didesniąją šio mineralo dalį, jis turėjo susiformuoti labai išskirtinio proceso metu, kuris sukoncentravo šiuos neįprastus elementus“, – sakė ji.
Mažutis tamsiai žalios spalvos mineralas, manoma, susidarė maždaug 170 km gylyje po Žemės paviršiumi – tokią išvadą leidžia daryti geotermobarometrinė analizė.
Mineralas, kurio dabartinė oficiali formulė yra (K,REE,Sr)(Nb,Cr)O₃, cheminiu požiūriu yra artimas dirbtiniam perovskitinės struktūros kristalui, vadinamam kalio niobatu (KNbO₃), tačiau tai yra tik penktas žinomas natūraliai susidaręs perovskitų grupės mineralas, kada nors surastas Žemėje.
Goldšmitito mėginys, pavadintas Norvegijos geochemiko Victoro Moritzo Goldschmidto (1888–1947) garbei. Šis mokslininkas tapo mineralų perovskitų tyrimų pradininku. Deimantas buvo išgautas iš Pietų Afrikos Koffiefonteino kimberlito vamzdžio, iškilusios Kaapvaal kratono regione.
Kaapvaalo kratone galima rasti vienų iš seniausių uolienų planetoje – mokslininkams tai yra derlinga teritorija ieškant įvairiausių mineralų, o kai kurie jų randami tiesiog deimantų viduje.
Ir tai iš tiesų nėra labai netikėta: deimantai yra idealios „laiko kapsulės“ medžiagoms, kurios iš didelių gelmių keliauja į tolimą ateitį.
„Deimantai, kaip chemiškai inertiški ir kieti konteineriai, juose esančius mineralus gali saugoti milijardus metų, todėl gali pateikti atvaizdus senovinių cheminių sąlygų, vyravusių kratoniniuose kyliuose ar giliosios mantijos regionuose“, – rašoma mokslininkų publikuotame straipsnyje.
