Po šaltu Arkties dirvožemiu slepiasi užšaldyta virusų, bakterijų ir grybų sporų sriuba. Kitaip nei lediniai likučiai jūsų šaldiklyje, kai kurie iš šių mikrobų nebuvo susidūrę su ląstelėmis jau ilgą laiką – gerokai anksčiau nei senovės egiptiečiai pastatė Gizos piramides. Tačiau klimato kaitai toliau alinant planetą, amžinasis įšalas pradeda tirpti, o virusai – išsilaisvinti iš ledinio kalėjimo.
Tačiau ar naujai atitirpę mikrobai gali „pabusti“ ir ką nors užkrėsti? Ir kokią potencialią grėsmę jie kelia žmonių ir aplinkos sveikatai? Šiuos klausimus tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi nagrinėti naujame tyrime, kurį galima rasti išankstinių spaudinių duomenų bazėje „bioRxiv“, praneša „Live Science“.
Ligų protrūkiai dėl amžinojo įšalo nėra precedento neturintis reiškinys. Kaip rodo 2021 m. paskelbti tyrimai, Sibiro šiaurinių elnių bandos periodiškai užsikrečia juodlige nuo ištirpusio amžinojo įšalo bakterijų. Be to, ši problema paveikė ir keletą žmonių.
Atlikdami naująjį tyrimą, kuris dar nėra recenzuotas, mokslininkai iš septynių amžinojo įšalo mėginių ir dviejų vandens mėginių, paimtų iš Sibiro upių, išskyrė 13 naujai aprašytų virusų. Trys iš šių virusų, pavadinti Megavirus mamut, Pithovirus mamut ir Pandoravirus mamut, buvo rasti 27 tūkst. metų senumo suakmenėjusių mamutų vilnoje. Dar vienas virusas buvo aptiktas senovinio Sibiro vilko žarnose.
Laboratorijoje mokslininkai kruopščiai atšildė mikrobus ir nustatė jų genomų seką. Tada tyrėjai amebų ląsteles užkrėtė naujai pažadintais virusais. Keli virusai sugebėjo daugintis amebose, todėl jos sprogo ir išleido šviežias viruso daleles.
„Tie, kuriuos atgaivinome, nekelia jokio pavojaus, jie tik užkrečia amebas“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Prancūzijos Aix-Marseille universiteto kompiuterinės mikrobiologijos specialistas Jean-Michel Claverie, naujojo tyrimo bendraautorius, – „Tačiau jų buvimas ir užkrečiamumas leidžia manyti, kad senoviniai virusai, užkrėtę gyvūnus/žmones, vis dar gali būti užkrečiami.“
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė amebas užkrečiantiems virusams, nes amebos yra geri modeliniai organizmai, o atsitiktinio užkrėtimo rizika laboratorijos darbuotojams būtų minimali.
Ankstesnių Arkties amžino įšalo zonoje užsilikusių virusų tyrimų buvo nedaug. Tačiau autoriai teigė, kad šis tyrimas paneigia senesnę hipotezę, jog amžinajame įšale yra mažai gyvybingų mikrobų. Be atgaivintų virusų, komanda rado daugybės kitų rūšių pėdsakų, įskaitant kai kuriuos, susijusius su žinomais žmogaus ligų sukėlėjais, tokiais kaip raupų ir herpeso virusai.
Tačiau jei viena iš šių atmainų atsibustų ir užkrėstų žmones, šiuolaikinės vakcinos greičiausiai suteiktų tam tikrą apsaugą. Didžiausią pavojų, pasak autorių, kelia nežinomi virusai. Kaip ir SARS-CoV-2, sukėlęs COVID-19, šie virusai gali greitai išplisti natūralaus imuniteto neturinčioje populiacijoje ir sukelti pandemiją. Tokį virusą reikėtų ištirti ir suprasti, kai tik jis užkrėstų žmones, todėl vakcinos kūrimas būtų sudėtingas.
