Dabar mokslininkai atrado galbūt patį siurrealistiškiausią objektą, koks gali iškilti iš po ledo: slaptą JAV armijos bazę šiaurės vakarų Grenlandijoje, kurioje apstu radioaktyvių atliekų, rašo smithsonianmag.org.
Klimato pokyčiai galėtų atidengti toksiškas ir radioaktyvias atliekas jau 2090-aisiais, skelbiama naujame mokslininkų tyrime, kuris publikuotas „Geophysical Research Letters“.
40 metrų sniego ir ledo, dengiančių Šaltojo karo laikų karinę bazę, dabar tirpsta greičiau, nei yra pakeičiami nauju. Tyrimo autoriai teigia, kad į paviršių iškilsiančios atliekos vėliau gali tapti politinių nesutarimų objektu.
Tirpstant ledui maždaug 9,2 tonų įvairių medžiagų ir daugiau nei 200 tūkst. litrų dyzelio gali būti atidengta, o ištirpęs vanduo medžiagas galėtų nunešti į vandenynus. Tarp kitų atliekų patenka nedideli kiekiai radioaktyvaus aušinimui naudoto vandens iš „Camp Century“ jėgainės ir kancerogeniniai toksinai, esantys polichlorinuotuose bifeniluose (PCB) – medžiagoje, kuri naudojama dažų ir kai kurių statybinių medžiagų gamyboje.
PCB jau dabar apstu Antarktidoje. Ši medžiaga patenka į vandenynus kartu su žmonių išmestomis atliekomis, ją perneša vėjo ir vandenynų srovės.
„Camp Century“ buvo pastatyta maždaug prieš 60 metų kaip naujo tipo Arktinės bazės modelis. Maždaug už 800 mylių nuo šiaurinio poliaus esanti bazė statyta dideliuose grioviuose, iškastuose po ledu ir sniegu, tokiu būdu siekiant apsaugoti įrangą ir personalą nuo atšiaurių vėjų ir temperatūros. „Camp Century“ turėjo nuosavą branduolinę jėgainę, mokslines laboratorijas, biblioteką ir netgi koplyčią bei vyrų kirpyklą.
Šis „miestas po ledu“ nebuvo jokia paslaptis: JAV žurnalistas Walteris Cronkite‘as ją aplankė 1961-aisiais. Tačiau tikroji bazės statybos priežastis – branduolinių ginklų laikymas, buvo laikoma paslaptimi.
Realybėje „Camp Century“ buvo sukurta tam, kad pridengtų slaptas operacijas. Netgi Danijos pareigūnai nežinojo, kas iš tiesų vyko šioje teritorijoje.
1959-aisiais, kai Šaltojo karo lenktynės tarp JAV ir Sovietų Sąjungos gerokai paaštrėjo, JAV kariuomenė sumanė ten slaptai talpinti branduolinius ginklus tam atvejui, jei karas įsismarkautų.
Kariuomenė sumanė sukurti požeminių tunelių virtinę, kurie tęstųsi 52 tūkst. kvadratinių mylių po Grenlandijos ledo danga. Užpuolimo atveju šiais tuneliais turėjo keliauti iki 600 specialiai parengtų branduolinių raketų iki pakilimo takų aplink visą salą.
Tačiau net JAV kariuomenė negalėjo pakeisti greitai judančio ledo luitų krypties. Nepaisant pastangų išlaikyti požeminius tunelius, nuolat kryptį keičiantys Grenlandijos ledo luitai privertė armiją apleisti bazę 1966-aisiais.
Tuomet niekas nė negalėjo įsivaizduoti, kad 40 metrų sniego danga, esanti virš „Camp Security“ bazės, vieną dieną galėtų ištirpti, sakė glaciologas Williamas Colganas. Apie bazę tuomet buvo pamiršta ir nekalbėta iki tol, kol danų vyriausybė atrado įrodymų apie tikrąją jos prigimtį.
Williamas Colganas pateko į šią vietą „neįprastu maršrutu“. Operacijos metu „Camp Century“ įsikūrę mokslininkai pragręžė Grenlandijos ledo dangą, viena šerdis siekė pusantro kilometro. Klimato mokslininkams šios šerdys tapo tikru lobynu siekiant atkurti senovėje Žemėje vyravusį klimatą.
Vėliau, sužinojus tikrąją bazės statybos paskirtį, finansavimas mokslininkams buvo nutrauktas.
Vienas iš kiek netikėtų klimato atšilimo poveikių, atrodo, yra tas, kad valstybės nebegali paslėpti savo problemų po kilimu – net jei tas kilimas yra Grenlandija. Nors PCB kiekis ir radioaktyviosios atliekos, kurias išleis „Camp Century“, yra palyginti nedidelis su tuo, kas jau egzistuoja Arktyje, politiniai šių taršos problemų padariniai gali būti milžiniški.
