Naujo tyrimo rezultatuose, kuriuos skelbia Rytų Anglijos universiteto tyrėjai, skelbiama, kad vos vienos rūšies žiedadulkėms – ambrozijų (Ambrosia artemisifolia) – alergiškų žmonių iki 2050 m. nuo 33 mln. padaugės net iki 77 mln.
Tyrimo autoriai teigia, kad tai – pirmoji studija, kuri plačiau žvelgia, kaip klimato kaita paveiks žmonių alergiją žiedadulkėms – pradedant augalų paplitimu ir baigiant sveikatos pasekmėmis žmonėms.
Šiuo metu nuo įvairių šienligės formų kenčia apie 400 mln. žmonių pasaulyje. Europoje jos simptomai vargina apie 40 proc. populiacijos, JAV – apie 30 proc.
Ambrozijos gimtinė yra Šiaurės Amerika (JAV jos žiedadulkėms alergiški maždaug ketvirtadalis žmonių), tačiau šis augalas sparčiai plinta šylančioje Europoje, ypač jos šiaurėje.
Ambrozija yra invazinė rūšis, ją labai sunku išnaikinti – jos sėklos gali ilgai išlikti, augalas pasižymi aukštu atsparumu herbicidams. Atmosferoje daugėjant anglies dioksido, ši rūšis dar labiau plinta.
Augalas jau yra paplitęs Vidurio Europoje – Vengrijoje, Rumunijoje. Tačiau tyrėjai prognozuoja, kad labiausiai kenčiančių nuo jo žiedadulkių žmonių padaugės Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kur šylantis klimatas paskatins ambrozijų augimą ir žiedadulkių gaminimą. Vos vienas ambrozijos augalas per metus pagamina vieną milijardą žiedadulkių.
Ambrozijos žiedadulkių pikas paprastai būna vasaros pabaigoje, tačiau tyrėjai tvirtina, kad šylant klimatui ir šalnoms pasirodant vis vėliau, šis laikotarpis išsitęs.
Sezoninės alergijos taps dar didesne našta senstančios Europos šalių sveikatos apsaugos sistemoms.
Daugiau žiedadulkių ore gali reikšti, kad šienligės simptomai sunkės. Tą skatins ir sausas oras, kuris formuosis dėl sausrų.
Nors šienligės simptomus palengvina vaistai, vyresnio amžiaus žmonėms su ja gyventi sunkiau – dėl to, kad paprastai jie kenčia ir nuo kitų sveikatos negalavimų, be to, vartoja daugiau medikamentų.
Augant nuo šienligės kenčiančių žmonių skaičiui, o Europos gyventojams senstant (vidutinis amžius Europoje iki 2060 m., prognozuojama, išaugs nuo 38 iki 52 metų), sezoninės alergijos taps dar didesne našta šalių sveikatos apsaugos sistemoms.
Skaičiuojama, kad alergijos Europos Sąjungos valstybėms per metus kainuoja mažiausiai 55 mlrd. eurų, o visame pasaulyje dėl šienligės darbuotojai nedirba apie 4 mln. darbo dienų.
