Atliktas pasaulinis tyrimas parodė, kad šylanti planeta turi įtakos tam, kiek laiko žmonės miega, ir ši problema dar labiau paaštrės, net jei žmonijai pavyks sumažinti anglies dioksido išmetimą.
Anksčiau atlikti aukštesnės nei vidutinė nakties temperatūros poveikio miegui matavimai buvo riboti, nes buvo atliekami tik atskiromis šalimis arba laboratoriniais tyrimais.
Siekdamas susidaryti geresnį realaus pasaulio vaizdą, Keltonas Minoras iš Kopenhagos universiteto surinko duomenis iš miego stebėjimo apyrankių, kurias 2015-2017 m. naudojo 48 tūkst. žmonių 68 šalyse.
Tada jis su kolegomis miego duomenis susiejo su vietos orų duomenimis ir atskleidė, kad dėl neįprastai karštų naktų žmonės užmiega vėliau, keliasi anksčiau ir miega mažiau. Jau dabar duomenys rodo, kad žmonės kasmet praranda vidutiniškai 44 valandas miego.
Mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2100 m., jei išmetamų teršalų kiekis nesumažės, žmonės kasmet praras 58 valandas miego. Ateityje, kai bus išmetama mažiau teršalų, šis skaičius sumažės iki 50 valandų.
Kai kurios grupės nukenčia labiau nei kitos, rašo „Science Alert“. Aukštesnė nei vidutinė šiluma naktį turėjo didesnę įtaką mažesnes pajamas gaunančių šalių gyventojams, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. 65 metų ir vyresnių žmonių miegui 1 °C padidėjusi minimali nakties temperatūra turėjo bent du kartus didesnį poveikį nei jaunesnių amžiaus grupių žmonių miegui.
Gali būti, kad kai kurie didesnes pajamas gaunančių šalių gyventojai dažniau įsirengia oro kondicionierius, tačiau tyrimo rezultatai neleidžia daryti galutinio išvados ryšio.
