Dar 1997 metais buvo išleistas pirmas kompiuteris su „Alienware“ ženklu (ir tuo metu dar be „Dell“). Tiesa, tai buvo ne nešiojamasis, o stacionarus kompiuteris. Šiandien jo techninės charakteristikos galėtų atrodyti juokingai, tačiau anais laikais tai buvo bemaž kosminio lygio fantastika. Tiesa, ir kaina buvo tolokai nuo žemės – priklausomai nuo komponentų, ji galėjo svyruoti nuo 900 iki 3500 JAV dolerių (ir prisiminkite, kad tais laikais monitoriai būdavo pardavinėjami atskirai). Bet už tokias solidžias sumas žaidimų mėgėjai gaudavo geriausia, kas buvo įmanoma tuo metu.
Po trejų metų „Alienware“ tapo naujos mados pirmtake – būtent ši bendrovė pasauliui parodė, kad kompiuteriai gali būti ne tik baltuose korpusuose. Maža, to, jie pasiūlė rinktis ne šiaip tarp baltos ir juodos korpuso spalvų: vartotojams buvo pasiūlytas tikras margumynas – net 8 skirtingos korpusų spalvos.
„Pirmų kartų“ tradicija buvo pakartota 2002 metais, kai įmonė išleido pirmą pasaulyje specialiai žaidimams skirtą nešiojamąjį kompiuterį „Alienware Area-51m“. Ir dar kartą po metų, kai buvo pristatytas pirmas pasaulyje skysčiu aušinamas stalinis kompiuteris. O 2006 metais tradicija buvo pratęsta pasiūlant pirmą kompiuterį su dviem vaizdo plokštėmis. Tais pačiais metais „Alienware“ įmonė prisijungė prie platesnės „Dell“ šeimos su tokiomis pačiomis didelėmis autonomijos teisėmis, kaip ir anksčiau, tačiau ir su galimybe pasinaudoti kur kas didesnės įmonės teikiamomis galimybėmis – pasiūlyti savo kompiuterius gerokai platesniam žaidėjų ratui už mažesnę kainą.
„Alienware“ kompiuteriai iki pat šių dienų kasmet įvairių technologijų leidinių būna įvertinami kaip geriausi žaidėjams skirti gaminiai, o dominavimą jiems užtikrina nuolat atnaujinamos kompiuterių linijos, pačius didžiausius reikalavimus atitinkantys monitoriai, vis tvirtesni korpusai, našesni vidiniai komponentai, inovacijos, užtikrinančios, kad ir žaidėjo rankos, ir tai, kas yra labai jau ankštame kompiuterio viduje, nekaistų ir netrukdytų džiaugtis pramogomis bei daugelis kitų patobulinimų, kurie gali būti pastebėti ne iš pirmo žvilgsnio.
Jeigu nešiojamuosius kompiuterius lygintume su automobiliais, tai naujausias šio gamintojo produktų linijas – „Alienware 17 R5“ ir „Alienware 15 R4“ – būtų galima vadinti tankais. Mat jie yra komplektuojami ne tik su galingiausiais varikliais – našiausiomis vaizdo plokštėmis, procesoriais ir sparčiausia atmintimi – bet ir būna smarkiai šarvuoti: agresyvių formų magnio ir aliuminio korpusas užtikrina, kad hulkais pavirtę partiją pralaimėję žaidėjai nesumaitotų savo aparatūros.
Ir tuo pačiu visiems šį kompiuterį matantiems aiškiai pasako: jis skirtas žaidimams, o ne „Power Point“ prezentacijoms (nors, be abejo, ir šias galėtumėte kurti). Bet, nepaisant formų agresyvumo, medžiagų apdirbimo kokybė ir jausmas vos kompiuterį prilietus, lygiai taip pat aiškiai pasako: taip atrodo prabanga. Bet tokia prabanga turi savo kainą: „Alienware 17 R5“ kompiuteris sveria net 4,42 kg. Na, beveik kaip tikras tankas. 15 colių kompiuteris sveria 3,5 kg.
Pažvelkime, kuo šiemetiniai „Alienware 17 R5“ serijos kompiuteriai ypatingi iš vidaus?
Pati kukliausia vaizdo plokštė juose yra tikrai solidi „nVidia GeForce GTX 1060“, galingiausia – „GTX 1080“. Procesoriai – nuo šių metų pradžioje pristatyto „Intel Core i7-8750H“ iki neįtikėtino „Core i9-8950HK“. Darbinės atminties kiekis – nuo 8 iki 32 GB (DDR4, 2400 MHz) arba iki 16 GB (DDR4, 2667 MHz). Nuolatinės atminties – nuo 256 iki 512 GB SSD ir iki 1 TB talpos HDD, su galimybe SSD kaupiklį pakeisti iki 1 TB talpos įrenginiu ir įtaisyti papildomą SSD kaupiklį. Ekranai – 17,3 colių įstrižainės nuo 1920 x 1080 iki 3840 x 2160 taškų, su „nVidia G-Sync“ technologija.
Vienu žodžiu, žvėrys
Ir netgi tai dar ne viskas. „Alienware“ kompiuteriai – tai ne vien „geležis“ su standartine įranga – juose viskas, įskaitant programinę įrangą, yra pritaikyta specialiai žaidimams.
„Alienware Command Center“ leis išspausti dar daugiau kadrų per sekundę žaidžiant pačius grafiškai sudėtingiausius žaidimus naudojant maksimalius nustatymus. Nors šiandien būtų suku surasti žaidimą, kuris priverstų ir tokius kompiuterius „paprakaituoti“, bet „Command Center“ suteiks galimybę be jokių sunkumų kilstelėti procesoriaus dažnį ir gauti papildomo našumo tada, kai (galbūt po kelių metų) pasirodys dar gražesnių žaidimų, kurie iš kompiuterių pareikalaus daugiau, nei įprasta šiandien.
„Alienware“ kompiuteriai – tai ne vien „geležis“ su standartine įranga – juose viskas, įskaitant programinę įrangą, yra pritaikyta specialiai žaidimams
Tas pats „Command Center“ leis žaidėjams priskirti pageidaujamas komandas devyniems programuojamiems klaviatūros mygtukams ir nusistatyti pageidaujamą klaviatūros apšvietimo spalvą. Kadangi kompiuteris turi 17 colių įstrižainės ekraną, vietos sočiai pakanka ir skaitiniam klaviatūros segmentui dešinėje pusėje.
Kalbant apie ekraną – spalvų gama jame yra fantastiška (priklausomai nuo raiškos, jos padengimas yra nuo 96 iki 110 procentų), o šviesumas tiesiog neprilygstamas nešiojamųjų žaidimų kompiuterių klasėje – iki 400 nitų. Artimiausi konkurentai atsilieka beveik trečdaliu. Bet tikrosios vaizdo kokybės skaičiais paaiškinti niekaip nepavyks – tiesiog privalote šį ekraną pamatyti patys.
Korpuso kraštai yra dosniai apkaišyti visomis jungtimis, kokias tik kada nors galėtų sugalvoti naudoti žaidimų mėgėjas: „USB Type C“, „USB Type A 3.0“, ausinių ir mikrofono lizdai, „Ethernet“, „Display Port“, HDMI, „Thunderbolt 3.0“ lizdai ir „Alienware“ unikali vaizdo plokštės stiprintuvo jungtis.
Nuo puikaus komponentų ansamblio neatsilieka ir garso sistema, kuri sugeba garsą skleisti ne tik labai garsiai, bet ir puikiai subalansuotai – kompiuteris puikiai tiks ir muzikai groti, ir aiškiai išgirsti, iš kurios pusės tipena priešas, tarkime, „Playerunknown's Batleground“ žaidime.
Neįmanoma skųstis ir akumuliatoriumi: esant vidutiniam ekrano šviesumui – apie 150 nitų – šiuo kompiuteriu be jokių problemų naršyti internete ir žiūrėti „Youtube“ filmukus bus galima arti keturių valandų. Žinoma, įsijungus žaidimą, kuris priverčia vaizdo plokštę suktis visu pajėgumu, ši trukmė reikšmingai sumažėtų, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas joks kitas nešiojamasis žaidimų kompiuteris nėra pasiekęs tokio ištvermės lygio.
Kompiuteris puikiai tiks ir muzikai groti, ir aiškiai išgirsti, iš kurios pusės tipena priešas
Vienas esminių žaidimų kompiuteriams skirtų reikalavimų – puikus temperatūros išsklaidymas. Šio kompiuterio atveju žiūrint „Youtube“ įprastoje kambario temperatūroje klaviatūra ir lietimui jautri aikštelė neįkaista aukščiau malonios 25 laipsnių temperatūros, o kompiuterio apačia pašyla iki 31 laipsnio. Bet jeigu įjungtumėte žaidimą, padėtis pasikeistų: klaviatūra įkaistų iki kūno temperatūros, o kompiuterio dugnas – iki juntamai šiltos apie 50 laipsnių temperatūros.
Šiuose aparatuose yra įdiegta „Tobii“ žvilgsnio sekimo sistema – iš esmės tai reiškia, kad vien žvilgsniu galėsite atlikti didelę dalį kompiuterio valdymo veiksmų, o žaidime (jeigu jis palaiko „Tobii“ technologiją) galėsite akimis itin tiksliai nusitaikyti į priešininką, o galvos judesiais sukioti kamerą.
Savaime suprantama, paprastiems kompiuteriams labai įprastus našumo rėmus peržengia ne tik šių kompiuterių galimybės, bet ir kaina: pigiausias egzempliorius kainuos apie 2300 eurų, o už brangiausią teks pakloti arti 4000 eurų. Kompaktiškesni „Alienware“ kompiuteriai su 15 colių įstrižainės ekranais ir tokiais pačiais vidiniais komponentais kainuos maždaug 200 eurų pigiau.
Tačiau už šiuos pinigus pirkėjas gauna ne šiaip šiandien geriausius nešiojamuosius kompiuterius žaidimams. Tai yra tarsi nuosava saldainių parduotuvė mažam vaikui, kurioje, kur bepažiūrėtum, akį traukia tikrų tikriausi stebuklai – ir jais tiesiog neįmanoma atsidžiaugti.
