Dauguma ankstesnių šios srities tyrimų buvo susiję su genetika, perduodama iš kartos į kartą, tačiau šiuo atveju komandai pavyko nustatyti 15 skirtingų gyvenimo būdo ir sveikatos veiksnių, kurie yra susiję su jaunatvinės demencijos rizika.
„Tai didžiausias ir patikimiausias kada nors atliktas tokio pobūdžio tyrimas“, – sakė epidemiologas Davidas Llewellynas iš Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Pasak jo, pirmą kartą paaiškėjo, jog galime imtis veiksmų, kad sumažintume šios alinančios būklės riziką.
Tyrėjų komanda analizavo duomenis, surinktus apie 356 052 jaunesnius nei 65 metų amžiaus asmenis Jungtinėje Karalystėje.
Paaiškėjo, kad su didesne jaunatvinės demencijos rizika buvo žemas socialinis ir ekonominis statusas, socialinė izoliacija, klausos sutrikimai, insultas, diabetas, širdies ligos, taip pat depresija.
D vitamino trūkumas bei didelis C reaktyviojo baltymo (gaminamo kepenyse reaguojant į uždegimą) kiekis taip pat reiškė didesnę riziką, kaip ir dviejų ApoE4 ε4 geno variantų turėjimas (genetinis scenarijus, jau siejamas su Alzheimerio liga).
Tyrėjai alkoholio ir jaunatvinės demencijos ryšį apibūdino kaip „sudėtingą“. Piktnaudžiavimas alkoholiu didino riziką, o vidutinis ar sunkus alkoholio vartojimas buvo susijęs su mažesne rizika – galbūt todėl, kad antrosios grupės žmonės paprastai yra sveikesni apskritai.
„Iš demencija sergančių vyresnio amžiaus žmonių tyrimų jau žinojome, kad yra daugybė modifikuojamų rizikos veiksnių, – sakė neuroepidemiologas Sebastianas Köhleris iš Mastrichto universiteto Nyderlanduose.
„Be fizinių veiksnių, svarbus vaidmuo tenka ir psichikos sveikatai, įskaitant lėtinio streso, vienatvės ir depresijos vengimą.“
Nors rezultatai neįrodo, kad demenciją sukelia šie veiksniai, jie padeda susidaryti išsamesnį vaizdą, rašo „Science Alert“. Kaip ir visada atliekant tokio pobūdžio tyrimus, žinant daugiau apie priežastis, galima sukurti geresnį gydymą ir prevencines priemones.
Daugelį šių veiksnių galima keisti, o tai suteikia daugiau vilties tiems, kurie siekia rasti būdų, kaip įveikti demenciją, o ne tik ją valdyti.
„Dažnai manoma, kad priežastis yra genetinė, tačiau iš tikrųjų nežinome, kokia yra daugelio žmonių ligos priežastis. Todėl šiame tyrime norėjome ištirti ir kitus rizikos veiksnius“, – sakė Mastrichto universiteto neurologas Stevie Hendriksas.
Aukštesnis formalusis išsilavinimas ir mažesnis fizinis silpnumas (matuojamas didesne rankų plaštakų jėga) taip pat buvo susiję su mažesne jaunatvinės demencijos rizika.
Tyrimas buvo išspausdintas žurnale „JAMA Neurology“.
