„Design thinking“ kūrybinio mąstymo metodas JAV skaičiuoja dešimtmetį, o Lietuvoje imtas taikyti visai neseniai. Pasaulinė patirtis byloja, kad „design thinking“ yra tas faktorius, kuris jaunuoliams, dirbantiems garažuose, padeda iš rinkos išstumti dideles, keliasdešimt metų sėkmingai veikusias korporacijas“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete steigiamo Verslo inovacijų instituto projektų vadovė Indrė Kreivytė.
Daugiau nei kūrybinis mąstymas
„Design thinking“ – tai vienas naujausių ir radikaliausių būdų įžvelgti inovacijas kasdienėje aplinkoje. I.Kreivytė paaiškino, kad šis kūrybos metodas – ne tik mąstymo būdas. Tai – darbo būdas arba metodiškas ir kūrybiškas problemų sprendimas. „Ši metodika reikalauja gerai apgalvoti ne tik fizinę idėjos įgyvendinimo fazę, tačiau visus inovacijos kūrimo etapus: kūrybinio proceso aplinką, eigą, rezultato monitoringą ir sprendimo tobulinimą po jo įgyvendinimo. „Design thinking“ kūrybinį procesą tiesiogiai orientuoja į vartotojo poreikius, į jį įtraukiant įvairių disciplinų specialistus. Šie geba sujungti skirtingus požiūrius į vieną ir suteikti sprendimams prasmės, vertės ir potencialo rinkose“, – pasakojo I.Kreivytė.
Studentams design thinking metodas ugdo savybę į viską žiūrėti plačiau, kurti produktus ir paslaugas, kurias žmonės mylėtų, mėgautųsi. Tokiose veiklose studentus motyvuoja vienintelis rezultatas – kad verslo atstovai „nupirktų“ idėją, – sakė I.Kreivytė.
„Design thinking“ kūrybinio mąstymo principai remiasi aiškiais idėjos tobulinimo etapais, kuriuos išbandė pažangiausi užsienio universitetai JAV, Brazilijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Tailande, Olandijoje. Šiuo mąstymo metodu inovacijas kuria tokios užsienio kompanijos, kaip „Procter & Gamble Co“, „Nike“, „Microsoft“, „IBM“, „Google“, „Pepsi“ ir daugelis kitų.
ISM Vadybos ir ekonomikos studentai naująjį mąstymo metodą akademinėje veikloje pritaikė vieni pirmųjų šalyje. Šiandien, remdamiesi juo, studentai sprendžia realias Lietuvos verslo įmonių problemas, kuria produktų, paslaugų patobulinimus bei unikalius rinkodaros ar reklamos pasiūlymus.
Progresyviam verslui
I.Kreivytė pasakojo, kad „design thinking“ metodas skirtas ne tik jauniems drąsiems ir ambicingas jaunuoliams, norintiems pradėti savo verslą, tačiau ir verslininkams, siekiantiems atnaujinti savo veiklą, pritraukti naujų vartotojų.
„Lietuviai turi daug potencialo ir motyvacijos kurti verslą, tačiau mums neretai pritrūksta drąsos ir plataus mąstymo. Bendraudami su verslininkais supratome kūrybinių sprendimų poreikį jų įmonėse, todėl pasiūlėme bendradarbiauti su studentais, dirbančiais „design thinking“ metodu. Taip sukūrėme pažangią studentų ir verslininkų bendradarbiavimo sistemą, naudingą abiem pusėms. Verslininkai turi galimybę pritaikyti inovatyvius sprendimus savo versle, o studentai įgauna darbo patirties, žinių. Yra atvejų, kai kūrybingus ir iniciatyvius jaunuolius verslo įmonės pakviečia įgyvendinti sukurtų idėjų. Keli studentai jau dirba įmonėse, kurioms pasiūlė veiklos inovacijas“, – pasakojo ISM Verslo inovacijų instituto projektų vadovė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, reaguodamas į verslo partnerių poreikius ir pokyčius darbo rinkoje, ėmėsi įgyvendinti plėtros planus. Vienas jų – naujojo Verslo inovacijų instituto steigimas.
Institute bus kuriamos naujos inovacijų ir technologijų studijų programos, čia taip pat įsikurs ir Inovatorių bazė – eksperimentinių verslumo ir inovacijų veiklų erdvė, atvira visiems Lietuvos studentams. Vienas iš Verslo inovacijų instituto tikslų – populiarinti inovacijų kūrimo praktiką Lietuvoje, skatinanti verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą.
