Vienas iš tokių asmenų yra Douglasas Engelbartas, neseniai miręs mokslininkas, kuris už vieną svarbiausių šiuolaikinio kompiuterio komponentų – pelę – negavo jokių pajamų, nors yra vienintelis ir teisėtas šio plačiai naudojamo valdymo įrenginio išradėjas. Nepaisant pripažinimo bei deramo įvertinimo už mokslinius pasiekimus, vyras taip ir neužsidirbo iš savo išradimo nė skatiko, nors buvo jį užpatentavęs. Patento galiojimo laikas baigėsi, o rinkoje veikti pradėjo bendrovė „Apple“. Atrodo vien išradingumas nėra pakankama sąlyga norint užsidirbti iš savo idėjų. Tam reikia ir verslumo.
Šviesos diodai
 |
| Wikimedia Commons nuotr./Šviesos diodai šiandien itin plačiai naudoajmi daugelyje gyvenimo sričių |
Kai Nickas Holonyakas jaunesnysis 1962 m. išrado pirmąjį praktiškai panaudojamą šviesos diodą (LED), jis numatė, kad vieną dieną šia technologija grindžiami šviesos šaltiniai pakeis Edisono išrastas kaitrines lemputes. N.Holonyako kolegos teigė, kad už šviesos diodų išradimą jam turėjo būti įteikta Nobelio premija, tačiau į tokias mintis jis kukliai atsakydavo: „Juokinga galvoti, kad kažkas tau yra kažką skolingas. Apie tai kalbant reikėtų turėti mintyje – mums pasisekė, kad esame gyvi“.
Lipnūs užrašų lapeliai
Bendrovė „3M” kasmet parduoda milijardus „Post-it“ lipnių užrašams skirtų popierėlių – dažniausiai tai nedidelio formato, kelis kartus ant įvairaus paviršiaus prilipti galintys geltoni lapeliai, be kurių neįsivaizduojamas joks šiuolaikinis biuras. Lipnius užrašų popierėlius išradę asmenys nuo pardavimų negauna nė menkiausio procento. Tačiau dėl to jie nesikremta ir teigia, kad jaučiasi „patogiai“ nebūdami turtingi. Vienas iš jų, daktaras Spenceris Silveris, 1968 metais išrado šių lapelių gamyboje naudojamus daugkartinio lipnumo klijus, o jo kolegai Artui Fry kilo mintis juos panaudoti kartu su lapeliais ir sukurti žymeklį savo himnų knygai.
Kalašnikovo automatas
Vienas iš labiausiai pasaulyje paplitusių ir daugiausiai karyboje naudotų bei iki šių dienų tebenaudojamų ginklų yra automatinis šautuvas AK-47. Jį, gulėdamas ligoninėje ir besigydydamas Antrojo pasaulinio karo metu patirtus sužeidimus, sukūrė Sovietų Sąjungos kariuomenės kareivis Michailas Kalašnikovas. Dėl savo išradimo vyras netapo milijonieriumi, nors tokiu galėjo būti. M.Kalašnikovas yra patriotas ir teigia, kad automatą jis sukūrė savo šalies, o ne savo paties naudai.
 |
| Wikimedia Commons nuotr./Kambodžijos karys su AK-47 automatiniu šautuvu |
Safyro adata
Vinilinių plokštelių grotuvams skirtą safyro adatą sukūrė Marie Killick, tačiau savo išradimo ji neužpatentavo ir, nepaisant ilgus metus trukusio bylinėjimosi teismuose, taip ir negavo nė kiek pinigų už savo išradimo panaudojimą garso technikos gamyboje. Moteriai 1958 metais galiausiai pavyko laimėti bylą prieš elektronikos prietaisus gaminančią Anglijos bendrovę „Pye“, tačiau jau kitais metais ji bankrutavo.
Amfibija
Seras Christoperis Cockerellas kurdamas ir sausuma, ir vandeniu judėti galinčią transporto priemonę, savo teorijoms patikrinti naudojo įprastą dulkių siurblį ir alavines skardines. Išradėjo sukonstruota amfibija pirmą kartą išbandyta 1959 metais. Nors už šį išradimą vyras buvo apdovanotas titulu, jam teko daugelį metų kovoti, kad gautų bent nedidelę dalį pajamų iš Nacionalinės tyrimų ir plėtros korporacijos.
 |
| Wikimedia Commons nuotr./Šiuo metu esama įvairiausių afibijų tipų, tačiau Christoperio Cockerello sukurtoji atrodė panaši į šią - jos apatinė dalis buvo pripučiama |
„Tetris“
Rusų kompiuterių programuotojas Aleksejus Pažitnovas kartu su kolegomis žaidimą „Tetris“ sukūrė viename valdžios finansuojamame mokslinių tyrimų centre 1985 metais. Nors žaidimas tapo kultiniu ir išpopuliarėjo visame pasaulyje, vyras dalį pajamų iš jo pardavimų pradėjo gauti tik po 10 metų, kai įkūrė bendrovę „The Tetris Company“.
Mechaniškai įkraunamas radijo imtuvas
Mechaniniu būdu, pavyzdžiui, rankomis sukant svirtelę, įkraunamo radijo imtuvo išradėjas Trevoras Baylis neseniai paskelbė, kad jau nebegali išgyventi savo namuose Londone – nepaisant milijonus siekiančių šio įrenginio pardavimų visame pasaulyje, jis negauna pakankamai pajamų, kad užsimokėtų būtiniausius mokesčius. Pasak T.Baylio, bendrovė, su kuria jis pradėjo verslą, patobulino šių prietaisų dizainą ir dėl to jis neteko savo produkto kontrolės ir pelno iš jo prekybos.
Karaokė aparatai
Japonų verslininkas Daisuke Inoue užsidirbo nemažai pinigų grodamas būgnais grupėje, kuri instrumentais atlikdavo tik akustinę muzikinių kūrinių dalį, o baro, kuriame jie pasirodydavo, lankytojams leisdavo patiems užsilipus į sceną su mikrofonu padainuoti mėgstamas dainas. Vieną kartą jis pats negalėjo pasirodyti scenoje, taigi sumanė paleisti muziką iš kasetės. Kiek vėliau vyriškis sukūrė 11 skirtingų karaokė aparatų, kuriuos ėmė nuomoti. Deja, bet savo išradimo D.Inoue neužpatentavo ir nors karaokė aparatai greitai tapo pasauliniu reiškiniu, iš to jis negavo pinigų tiek, kiek galėjo gauti.
 |
| Flickr.com (Shardayyy) nuotr./Naudojimui namuose skirtas kompaktiškas karaokė aparatas |
MP3
MP3 garso rinkmenų formatas po jo sukūrimo greitai išpopuliarėjo ir netrukus tapo skaitmenizuotos muzikos standartu, ypač talpinant įvairius kūrinius internete. Prie šio garso įrašų formato Vokietijoje 1980 m. pradėjo darbuotis doktorantūros studentas Karlheinzas Brandenburgas, kuriam labai trūko lėšų, reikalingų išplatinti programinei įrangai. Taigi, savo išradimui jis suteikė laikinai nemokamos programinės įrangos licenciją.
Internetas
Pasaulinį tinklą CERN branduolinių tyrimų centre išrado Seras Timas Bernersas-Lee, siekdamas padėti įvairiuose Europos laboratorijose, tyrimų centruose bei institutuose dirbantiems mokslininkams patogiai ir kaip įmanoma greičiau tarpusavyje keistis įvairia moksline informacija. Pasak išradėjo, staigios jo sukurtos telekomunikacijos technologijos sėkmės priežastis yra tai, kad jis jos neapsaugojo patentais ir padarė prieinamą visiems.
