Neseniai darytos apklausos metu nustatyta, kad kai kuriose vandenyno vietose šiukšlių lygis jūros dugne gali siekti iki 4,5 kilometro.
Plastikas susilaukia labai didelio dėmesio iš aplinkosaugininkų dėl grėsmių povandeninei gyvybei. Manoma, kad dėl vandenynuose esančio plastiko kasmet miršta milijonas jūros paukščių. Dalis gyvūnų miršta įsipainioję į plastiko maišelius, kiti – nuo plastiko sukeltų ligų. Plastikas kenkia ir žuvims, kurioms maitinantis šiukšlėmis sutrinka virškinimo sistema.
Dalis gyvūnų miršta įsipainioję į plastiko maišelius, kiti – nuo plastiko sukeltų ligų. Plastikas kenkia ir žuvims, kurioms maitinantis šiukšlėmis sutrinka virškinimo sistema.
Be to, plastiko tarša turi ir finansinių padarinių – šiukšlės apgadina laivus ir kelia žalą žvejų įrangai. Vien ši žala vertinama 1,27 mln. dolerių, o šiukšlių pašalinimo išlaidos yra gerokai didesnės.
Tačiau ne viskas prarasta. Organizacija „Ocean Cleanup“, įkurta 19-ečio Boyano Slato, tikina radusi vandenynų taršos sprendimą, rašo iflscience.com. Remdamasi metus trukusiu mokslininkų tyrimu, organizacija neseniai išleido galimybių ataskaitą, kurioje teigiama, kad išvalyti plastiką iš vandenynų yra techniškai ir finansiškai įmanoma.
Be to, remdamiesi kompiuterių modeliais mokslininkai teigia, kad per ateinantį dešimtmetį galėtų išvalyti pusę Didžiojo vandenyno šiukšlyno. Anksčiau skelbta, kad jo išvalyti neįmanoma.
Kaip visa tai veikia? Šis metodas panaudoja natūralias vandenyno sroves ir vėjus, kurie pasyviai perduoda šiukšles į surinkimo platformą. Tuomet dideli plaukiojantys barjerai naudojami vandenynų šiukšlių surinkimui ir koncentravimui. Šis metodas gerokai efektyvesnis už plastikų surinkimui statomus tinklus, nes jį naudojant nežūsta vandenynų gyvybė.
Pirmasis atliktas testas parodė, kad 19-mečio išradimas dar ir labai efektyvus. Surinktas plastikas vėliau yra apdorojamas mechaniškai ir, kaip skelbiama ataskaitoje, gali būti panaudojamas kitų medžiagų gamybai.
Tiesa, yra viena problema – valymo projektai nėra pigūs. Tyrėjai skaičiuoja, kad šis metodas kasmet kainuotų maždaug 43 mln dolerių. Tačiau, kaip pažymi tyrėjai, naujasis metodas yra ne tik gerokai efektyvesnis, bet ir 33 kartus pigesnis nei dabartiniai.
„Ocean Cleanup“ siekia sumažinti kainą ir į savo komandą kviečia mokslininkus ir bendradarbiauja su įvairių sričių įmonėmis.
