Per šį įvykį Mėnulis beveik visiškai įskries į Žemės metamą šešėlį – paraus 99 proc. jo disko.
Šį reginį bus galima stebėti visoje Šiaurės Amerikoje, taip pat dalyje Pietų Amerikos, Polinezijos, Australijos ir Šiaurės Rytų Azijos.
Pasak mokslininkų, teritorijose, kur dangus bus giedras, neryškus Mėnulio patamsėjimas bus matomas jau nuo penktadienio 6 val. 2 min. Grinvičo (8 val. 2 min. Lietuvos) laiku, kai šis dangaus kūnas įskries į Žemės pusšešėlį.
Dar po valandos atrodys, tarsi gabalas mėnulio disko būtų iškąstas. Tuo metu Mėnulis pradės nerti į visišką Žemės šešėlį.
Maždaug 8 val. 45 min. (10 val. 45 min.) Mėnulis atrodys raudonas, o ši spalva turėtų būti ryškiausia dar po 18 minučių, kai bus pasiektas užtemimo pikas.
Visas procesas pasikartos atvirkštine tvarka, Mėnuliui išskriejant iš mūsų planetos šešėlio.
Dramatišką raudonį suteikia reiškinys, vadinamas Rayleigh sklaida, kai Saulės skleidžiamos trumpesnės mėlynos šviesos bangos išsklaidomos dalelių Žemės atmosferoje.
Raudonos šviesos bangos, kurios yra ilgesnės, šias daleles lengvai pereina.
„Juo daugiau dulkių arba debesų Žemės atmosferoje per užtemimą, juo raudonesnis atrodys Mėnulis“, – aiškinama JAV kosmoso agentūros NASA tinklalapyje.
„Atrodo, tarsi visi pasaulio saulėlydžiai ir saulėtekiai būtų projektuojami ant Mėnulio“, – pridūrė agentūra.
Tikrasis Mėnulio užtemimas, kai dangaus kūnas pasieks Žemės šešėlį ir iš jo visiškai išnirs, truks ilgiau kaip 3 val. 28 minutes.
Šis dalinis užtemimas bus ilgiausias nuo 1440 metų – apytikriai tų laikų, kai Johannesas Gutenbergas išrado spaudą renkamaisiais spaudmenimis. Šis užtemimo trukmės rekordas gyvuos iki pat 2669 metų.
Gera žinia Mėnulio stebėtojams – kad naujo padangių reginio jiems neteks ilgai laukti. Anot NASA, kitų metų lapkričio 8-ąją įvyks dar ilgesnis visiškas Mėnulio užtemimas.
Kitaip negu stebint Saulės užtemimus, paraudusį Mėnulį saugu stebėti be jokios papildomos įrangos.
Šis reiškinys gerai matomas per žiūronus, teleskopus ar net plika akimi – jeigu tik orai bus palankūs.
