2009–2018 m. Keplerio kosminis teleskopas padarė keletą įdomiausių astronomijos atradimų. Jis stebėjo 13 mln. žvaigždžių ir atrado daugiau kaip 2600 aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų. Kai kurios iš jų buvo visiškai nepanašios į mūsų Saulės sistemą, todėl astronomai buvo priversti išrasti dvi naujas planetų klases. Viena ar dvi Keplerio atrastos planetos net skrieja aplink savo motininę žvaigždę gyvenamojoje zonoje. Tai buvo nepaprastai įdomu, nes šioje vidutinio klimato zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo, yra palankios sąlygos gyvybei atsirasti.
Tačiau nepaisant to, Keplerio kosminiam teleskopui galiausiai nepavyko įgyvendinti savo misijos – surasti kitą, į Žemę panašią planetą, kuri taip pat skrietų aplink savo žvaigždę.
Iš dalies taip nutiko todėl, kad į Saulę panašiom žvaigždėm stebėti reikėjo daugiau laiko, nei planuota, rašo „Astronomy“. Taip pat dėl to, kad 2013 m. dalis observatorijos mechanizmų sugedo ir ilgalaikiai stebėjimai tapo neįmanomi.
Kinijos misija, pavadinta „Žemė 2.0“, tikisi šį faktą pakeisti. Ją finansuos Kinijos mokslų akademija ir šiuo metu baigiamas ankstyvasis projektavimo etapas. Komanda planuoja kosminį aparatą, pavadintą „Earth 2.0“ (arba trumpiau – ET) paleisti „Long March“ raketa iki 2026 m. pabaigos.
Žemės antrininkės paieškos
Komandoje dirba apie 300 mokslininkų ir inžinierių iš daugiau nei 40 institucijų, dauguma jų – Kinijoje.
Viena iš bet kurios kosminės observatorijos problemų – aprėpti kuo platesnį matymo lauką, kartu sumažinant kosminio aparato kainą ir svorį. Kinų komanda šią problemą išsprendė išvengdama vieno milžiniško teleskopo sąnaudų ir svorio.
Vietoj to erdvėlaivis gabens šešis mažesnius 30 cm teleskopus, kurie kartu stebės panašų dangaus plotą kaip ir Keplerio teleskopas, turėjęs 1,4 m veidrodį. Šiais teleskopais bus ieškoma būdingų žvaigždžių ryškumo pokyčių, kai priešais jas praskrieja planeta.
Šie teleskopai kartu tyrinės maždaug 1,2 mln. žvaigždžių 500 kvadratinių laipsnių dangaus plote, t. y. maždaug 5 kartus plačiau, nei matė Keplerio teleskopas. Tuo pačiu metu „Earth 2.0“ galės stebėti blankesnes ir tolimesnes žvaigždes nei NASA Tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas (TESS), kuris tiria ryškias žvaigždes netoli Žemės, rašo „Nature“.
Erdvėlaivyje taip pat bus septintasis teleskopas, skirtas ieškoti mikrolensingo reiškinių, kai žvaigždės gravitacinis laukas sutelkia už jos esančios tolimos žvaigždės šviesą ir laikinai ją pašviesina. Ištyrę ryškumo modelį, astronomai gali nustatyti, ar aplink žvaigždę skrieja planeta.
Šis septintasis prietaisas taip pat galės pastebėti laisvai skriejančias egzoplanetas – laisvai klaidžiojančius dangaus objektus, kurie nesisuka aplink jokią žvaigždę – ir egzoplanetas, kurios yra toli nuo savo žvaigždės, panašiai kaip Neptūnas.
Kinijos komanda planuoja paleisti „Earth 2.0“ į L2 Lagranžo tašką, vieną iš kelių kosmoso sričių, kur Žemės ir Mėnulio gravitaciniai laukai yra subalansuoti, ir toliau nuo galimų Žemės trukdžių. L2 yra populiarus observatorijų pasirinkimas, jame anksčiau ir dabar yra įsikūrusios kelios observatorijos, pavyzdžiui, Herschelio kosminė observatorija ir Jameso Webbo kosminis teleskopas.
Istorinė akimirka
Kosminis aparatas „Earth 2.0“ 4 metus skries aplink L2 ir kasdien atsiųs apie 169 Gb duomenų.
Dėl to galima tikėtis įdomių atradimų. „Modeliavimai rodo, kad tranzitinio tyrimo metu bus galima aptikti apie 29000 naujų planetų, įskaitant apie 4900 Žemės dydžio planetų“, – išsamiame misijos aprašyme teigė komanda. Tai reiškia, kad iki 2030 m. misija turėtų aptikti nuo 10 iki 20 į Žemę panašių planetų.
Tikėtina, kad pirmosios Žemės 2.0 atradimas bus vienas lemiamų momentų astronomijos istorijoje. Tikėtina, kad jis sukels didžiulį susidomėjimą šių planetų prigimtimi, jų atmosferų sudėtimi ir galimu vandens buvimu.
Žinoma, „Earth 2.0“ nėra vienintelė misija, galinti aptikti į Žemę panašią egzoplanetą. Tokią galimybę turi ir keletas kitų, pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros misija „Plato“, kuri taip pat bus paleista 2026 m.
