3D spausdintuvų revoliucija
Buitiniai 3D spausdintuvai pirmą kartą Lietuvos mažmeninėse parduotuvėse pasirodė visai neseniai – 2013 m. Tada už šį įrenginį teko pakloti įspūdingą 9000 litų sumą. Lietuvoje buvo tik vienas ekspozicinis modelis, tad naujovę išvysti trokštantys smalsuoliai turėjo sekti, kada parodomasis spausdintuvas bus atvežtas į jų miestą.
Prabėgus aštuoneriems metams reikalai apsivertė aukštyn kojom. Patys paprasčiausi 3D spausdintuvai kainuoja vos 100 eur., tad šie žaisliukai jau yra prieinami daugeliui. Nemaža dalis smalsuolių, kadaise spoksojusių į pirmąjį buitinį 3D spausdintuvą Lietuvoje, ne tik gavo progą jį išbandyti, bet ir spėjo įsigyti savo asmeninį įrenginį.
Šioje apžvalgoje jus supažindinsiu su sudėtingu vardu pakrikštytu „X5SA PRO“ 3D spausdintuvu, kurį sukūrė „Tronxy“. Jis išsiskiria geru santykiu tarp kainos ir darbinio tūrio dydžio. Nors techniškai spausdintuvas galėtų būti naudojamas ir industriniais tikslais, jo pagrindinė paskirtis yra spausdinti detales nedidelėse namų dirbtuvėlėse.
Ką gali šis spausdintuvas?
„Tronxy X5SA PRO“ debiutavo dar 2019 m., turėjo nemažai vaikiškų klaidų, kurios nuolat būdavo šalinamos. Taip jis įgavo pažangesnę lygio nustatymo sistemą, geresnę spausdinimo platformą bei kitus patobulinimus.
Spausdintuvas veikia ekstruzijos nusodinimo principu, geriau žinomu angliška FDM santrumpa. Tai yra pats paprasčiausias, pigiausias, bet dėl to ir populiariausiais 3D spausdinimo būdas.
FDM procese spausdintuvo ekstruderyje yra lydomas polimeras, kuris tuoj pat nusodinamas ant darbinio stalo ir taip, sluoksnis po sluoksnio, formuojamas galutinis gaminys.
Deja, šiuo būdu atspausdintos detalės yra mažiausiai tikslios ir kenčia dėl žemos paviršiaus kokybės. Vis dėl to, daugeliui tai yra vienintelis būdas prisiliesti prie 3D spausdinimo pasaulio, todėl jeigu nesate reiklūs, to ką siūlo FDM technologija Jums gali pilnai pakakti.
Iš pirmo žvilgsnio, FDM spausdintuvams konkurenciją gali sukelti pigiausi stereolitografiniai 3D spausdintuvai, geriau žinomi SLA vardu. Tiesa, už namų vartotojui prieinamą kainą stereolitografinis spausdintuvas galės spausdinti objektus, kurių dydis prilygsta telefono ekrano plotui.
Tuo tarpu FDM technologijos privalumas yra didelis spausdinamos detalės tūris. Biudžetiniai 3D spausdintuvai ruošia detales, kurių matmenys yra 220 x 220 x 250 mm. Šią technologiją standartu pavertė kultiniai „Creality Ender 3“ spausdintuvai. „Tronxy X5SA PRO“ dar labiau išplečia ribas mūsų kūrybai ir siūlo savo projektus įgyvendinti įspūdingame 330 x 330 x 400 mm tūryje.
Tokie gabaritai yra racionalus pasirinkimas, nes dar didesnių detalių spausdinimas užimtų labai daug laiko ir būtų neekonomiškas. Vis dėl to, jeigu planuojate gaminti specifines detales, „Tronxy“ šioje serijoje siūlo ir didesnius 400 x 400 x 400 mm, 500 x 500 x 500 mm variantus bei milžinišką „X5SA-600“, kuris gali įgyvendinti 600 x 600 x 600 mm dydžio projektus.
Spausdintuvas veikia „Core XY“ principu. Tai reiškia, kad ekstruderis, dviejų diržų pagalba, juda X ir Y ašimis, o Z ašimi yra keliamas ar nuleidžiamas staliukas, ant kurio stovi spausdinama detalė. Tai yra vienas racionaliausių pasirinkimų tokio dydžio spausdintuvui, leidžiantis pasiekti didelį spausdinimo našumą.
Gamintojas rekomenduoja „X5SA PRO“ naudoti su populiariausiais PLA, ABS ir PETG tipo polimerais. Spausdintuvo ekstruderis įkaista iki 275 °C, o spausdinimo staliukas iki 100 °C, todėl neturėtų problemų spausdinant ir su kitomis FDM spausdintuvams tinkamomis medžiagomis, tokiomis kaip minkštas TPU. Šis spausdintuvas pritaikytas dirbti su dažniausiai sutinkama 1,75 mm skersmens žaliava.
Paruošimas darbui
Nenuostabu, kad tokio dydžio 3D spausdintuvas atkeliauja pavienėmis detalėmis, o atlikti surinkimo darbus teks patiems. Jeigu tai darote pirmą kartą, surinkimui paskirkite visą savaitgalį, net jeigu turite daugiau patirties, vis tiek prireiks visos dienos.
Apsidžiaugiau, kad gamintojas pateikia kelis maišelius su skirtingų dydžių varžtais. Galvojau, kad kiekvienai operacijai, bus naudojami varžtai iš to paties maišelio. Deja, vien rėmo surinkimui, teko praplėšti pora maišelių – panašu, kad varžtai išmėtyti atsitiktine tvarka.
Gamintojas bando visą procesą padaryti kuo paprastesniu, pridėdamas detalią spalvotą surinkimo instrukciją. Pastangos matomos akivaizdžiai, tačiau kai kurie paaiškinimai vis tiek palieka dviprasmybės jausmą. Todėl manau, kad geriausia vadovautis „Youtube“ platformoje esančiomis instrukcijomis.
Tai, kad gamintojas nuolat tobulina spausdintuvą yra puiku, tačiau pamiršta atnaujinti vartotojo vadovą. Kai kurie komponentai atrodo visiškai kitaip, nei pateikiamuose paveikslėliuose.
Knygutės pabaigoje yra pridėta instrukcija, kaip naudotis pridedama „Tronxy Slicer“ programa, kuri yra pavadinimą pakeitusi seno leidimo „Cura“ programinė įranga. Įdomiausia tai, kad atminties kortelėje net nebuvo primityviosios „Tronxy Slicer“, o, vietoj jos, radome pakankamai šviežią „Cura“ versiją. Todėl nebeegzistuojančios„Tronxy Slicer“ naudojimo instrukcija yra visiškai nereikalinga.
Surenkant spausdintuvą sudėtingiausia išlaikyti X ir Y ašies statmenumą. Tam reikia vienodu stiprumu įtempti abu pavarų diržus. Jeigu to nepavyks padaryti idealiai, spausdintuvo ekstruderis vibruos, judės kreivai ir gamins nekokybiškas detales.
Šiame spausdintuve yra nemažai įdomių technologinių sprendimų. Normalu, kad staliuko aukštis reguliuojamas iš dviejų taškų, tačiau, vietoj vieno variklio ir diržinės pavaros, naudojami du atskiri varikliukai. Nepanašu, kad tai paprastesnis variantas, nemanau, kad tai leidžia pagaminti spausdintuvą pigiau, bet būtent tokį sprendimą priėmė „Tronxy“.
Baigus visą surinkimo procesą, teks atlikti derinimo darbus. Pirmiausia, teks pasirūpinti, kad staliukas stovėtų lygiai, padaryti matavimus padeda automatizuota sistema, tačiau reguliavimą teks atlikti patiems. Po to reiks nustatyti atstumą nuo ekstrudoriaus iki darbinio stalo. Iš pradžių galime rasti tik apytikslį atstumą, kurį vėliau pakeisime pagal pirmųjų spausdinimo eksperimentų rezultatus.
Jeigu esate žmogus, kuris bijote technologijų ir iššūkių, procesas gali sukelti daug galvos skausmo. Tokiu atveju geriau rinktis mažesnio formato spausdintuvus, kurie atkeliauja pilnai, ar bent dalinai surinkti. Pasistengus, užduotis priversti spausdintuvą veikti taip, kaip norime, tikrai įgyvendinama, todėl, technologijų mėgėjams, tai gali būti puikus „Lego“ suaugusiems.
Spausdintuvo valdymas paliko dvejopą įspūdį. Ekranėlio grafinė aplinka yra labai sena ir kartais reikalauja daug paspaudimų, norint atlikti paprasčiausiais funkcijas.
Pavyzdžiui, jeigu prieš darbą norite užkaitinti ekstruderį, vienu paspaudimu kelsite norimą temperatūrą kas keturis laipsnius, iki tol, kol pasieksite norimą karštį. Taigi, norint temperatūrą pakelti iki 200 °C, teks daryti penkiasdešimt bakstelėjimų į ekraną... Iš kitos pusės, valdymo meniu išdėstymas yra paprastas ir logiškas, tai leidžia norimas funkcijas rasti gan greitai.
Spausdinam!
Bandydami spausdintuvą naudosime „Cura“ programinę įrangą. Spausdinimui pasirinkome populiariausią PLA polimerinę medžiagą.
Be abejo, pirmasis produktas, atspausdintas naujai surinktu spausdintuvu, turi būti populiariausias 3D spausdintuvų kokybės matavimo testas – laivelis. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo paprastas, šis modelis sukurtas taip, kad spausdinant išryškėtų kuo didesnė dalis galimų netikslumų. Taip pat galima palyginti mūsų atspausdintą laivelį su kitų apžvalgininkų darbais ir taip įvertinti skirtingų modelių galimybes.
Bandymui naudojome plastiko gamintojo rekomendacijose pateiktą 60 °C darbinio stalo temperatūrą ir 200 °C ekstruderio temperatūrą. Pirmasis bandymas nepavyko – plastikas nenorėjo lipti prie stalo ir vėlėsi aplink ekstruderį. Problema buvo išspręsta šiek tiek padidinus stalo temperatūrą.
Gautame rezultate galime rasti tik minimalių defektų – labiausiai akis bado matomi sluoksnių laiptukai. Laimei, visi biudžetiniai FDM 3D spausdintuvai nėra tobuli ir galime sakyti, kad spausdinimo rezultatas yra šiek tiek geresnis nei vidutiniškas.
Beje, tokius rezultatus pasieksite tik šiek tiek pažaidę su diržų įtempimu, ekstruderio atitraukimu nuo liejamo paviršiaus ir kitais spausdinimo parametrais. Čia išryškėja didelė biudžetinės klasės surenkamųjų spausdintuvų problema – norint pasiekti patenkinamą spausdinimo kokybę, teks įdėti šiek tiek pastangų.
Išvados
„Tronxy X5SA PRO“ 3D spausdintuvo kainos prasideda nuo 400 eurų ir gali kilti aukštyn, priklausomai nuo pasirinkto pardavėjo. Negalime sakyti, kad jis yra idealus, tačiau nei vienas šios klasės spausdintuvas toks nėra ir net neturi būti. Tuo tarpu pateisinti savo kainą jis turi visus šansus.
Pagrindinis šio spausdintuvo varžovas „Creality Ender 5 Plus“ kainuoja šiek tiek daugiau, nei „X5SA PRO“, taip pat „Tronxy“ savo kainomis gali lygiuotis su konkurentais iš „Anet“ ir „Anycubic“. Įvertinę šiuos faktus, galime konstatuoti, kad suma, prašoma už „Tronxy X5SA PRO“, atitinka kitų biudžetinių padidinto formato FDM spausdintuvų kainas.
Šiuo spausdintuvu gaminamų detalių kokybė yra gan panaši į tai, ką siūlo kiti FDM technologija paremti konkurentai. Ji yra visiškai pakankama mėgėjiškoms namų dirbtuvėms ar prototipų gamybai.
Tad jei susitaikote su sudėtingu surinkimo procesu ir Jus tenkina išgaunama detalių kokybė, galite drąsiai įtraukti „Tronxy X5SA PRO“ tarp savo pasirinkimo variantų. Jeigu turite ribotą biudžetą, o didelis spausdinimo plotas yra svarbus prioritetas, yra tikimybė, kad tame sąraše jis liks paskutinis neišbrauktas variantas.
Įsigydami šį spausdintuvą būkite ypač atidūs. Tiek senesnioji „Tronxy X5SA PRO“ versija, tiek „Tronxy X5SA“ vis dar yra prekyboje. Siūlau pirkti šį spausdintuvą tik įsitikinus, kad užsakote šių metų pradžioje atnaujintą versiją ir neapsigaukite medžiodami žemiausias kainas – senesnės versijos kainuoja šiek tiek mažiau. Užsisakę senesnį spausdintuvą galite nusipirkti papildomus komponentus ir jį atnaujinti, tačiau tai užims daug laiko ir, greičiausiai, kainuos brangiau.