„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Didžiajame barjeriniame rife rastas 400 metų senumo koralas

Australijos mokslininkai atrado vieną didžiausių ir seniausių koralų kolonijų Didžiajame barjeriniame rife.
Milžiniškas 400 m. senumo koralinis rifas
Milžiniškas 400 m. senumo koralinis rifas / Richard Woodgett/Grumpy Turtle

Senesnis už Australijos kolonizavimą

Masyvusis koralas priklauso Porites genčiai ir yra 10,4 m pločio ir 5,3 m aukščio, taigi yra plačiausias ir šeštas pagal aukštį koralas Didžiajame barjeriniame rife. Rekordinį koralą nardytojai rado prie Goolboodi, priklausančio Palm salų grupei Kvynslande, Australijoje, krantų ir pavadino jį „Muga dhambi“, kas čiabuvių kalba reiškia „didysis koralas“.

Tyrėjai nustatė, kad didžiulis koralas egzistuoja maždaug 421-438 metus, o tai reiškia, kad jis atsirado dar iki Australijos kolonizavimo. Pasak tyrėjų, kolonija per šimtmečius išgyveno invazinių rūšių poveikį, koralų balinimą, potvynius ir atoslūgius, taip pat apie 80 didelių ciklonų.

„Ši struktūra tikriausiai yra viena seniausių Didžiajame barjeriniame rife“, – „Live Science“ sakė Australijos nevyriausybinės organizacijos „Reef Ecologic“ jūrų mokslininkas Nathanas Cookas.

Suteikė daugiau žinių

Koralai yra kolonijiniai gyvūnai, kurie didžiąją dalį energijos gauna iš simbiozės su fotosintetiniais dumbliais, vadinamais zooksantelėmis. Koloniją jungia iš aplinkinio jūros vandens kalcio karbonato pagamintas skeletas, kuris laikui bėgant lėtai auga.

Neįtikėtiną Muga dhambi apimtį lemia kietas skeletas, kuriam reikia papildomo stabilumo vandenyje.

123RF.com nuotr./Didysis Barjerinis rifas Australijoje
123RF.com nuotr./Didysis Barjerinis rifas Australijoje

„Šios didžiulės kolonijos auga pusrutulio formos, todėl, tikėtina, stabilumui užtikrinti pirmenybė teikiama pločiui, o ne aukščiui“, – „Live Science“ sakė N.Cookas. „Bet kuriai kietųjų koralų rūšiai sunku užaugti labai aukštai ir nesulūžti.“

Tokios senovinės kolonijos kaip Muga dhambi suteikia mokslininkams retą galimybę daugiau sužinoti apie rifo sąlygas koralams augant.

„Didelės koralų kolonijos yra tarsi istorinės saugyklos, savo kalcio karbonato skeletuose saugančios paslaptis“, – komentavo mokslininkas. Panašiai kaip Antarktidos ledo dangos šerdys rodo, kaip laikui bėgant keitėsi atmosferos sąlygos.

Shutterstock.com nuotr./Didysis barjerinis rifas
Shutterstock.com nuotr./Didysis barjerinis rifas

Deja, tikėtina, kad gilesnė analizė tik patvirtins tai, ką mokslininkai jau žino – kad vandenyno sąlygos tampa daug nepalankesnės koralams.

„Koralai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, ypač į kylančią jūros temperatūrą. Per pastaruosius 30 metų koralų danga Didžiajame barjeriniame rife sumažėjo 50 proc.“, – pridūrė tyrėjas.

Mokslininkai tebeturi vilties, kad net ir praradus didžiąją dalį koralų dangos, tokios atsparios kolonijos kaip Muga dhambi galėtų išlikti ir ateityje. Kolonija yra labai geros būklės: 70 proc. jos sudaro gyvi koralai, o likusią dalį dengia kempinės ir nesimbiotiniai dumbliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs