Tirpstant ledynams vandenynai tiekia gėlą vandenį, dėl karščio ir sausros mūsų ežerai ir vidaus jūrų vandenys netenka brangaus skysčio.
Didžiausias vidaus vandens telkinys Žemėje – Kaspijos jūra – ypač smarkiai senka, rodo naujas tyrimas, paskelbtas „Communications Earth & Environment“.
Mokslininkai dabar perspėja, kad šis druskingas vandens telkinys nuseks nuo 9 iki 18 metrų iki amžiaus pabaigos, jei išmetamieji teršalai ir toliau didės.
Tokio masto nuosmukis išgarintų beveik visą šiaurinį Kaspijos šelfą ir dalį turkmėnų šelfo į pietryčius. Rytinė riba būtų „visiškai išdžiūvusi“, sako tyrėjai.
Blogiausiu atveju, kai jūros lygis nukris 18 metrų, modeliai rodo, kad 34 proc. šios jūros paviršiaus sumažės, tačiau visuomenė vis dar nepakankamai vertina šią milžinišką krizę. Net mokslo bendruomenė iš esmės nežino, kas vyksta.
Tarptautinė klimato kaitos komisija nė vienoje savo ataskaitoje nesvarstė ežerų garavimo dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų taikos plėtros tikslai nebuvo nagrinėjami.
„Nepastebimo būsimo jūros lygio pokyčio aspekto – žemėjančio ežerų ir jūrų lygio kontinentuose pasauliniu mastu – poveikis gali būti panašiai pražūtingas, kai kyla pasaulinis jūros lygis, ir kelia grėsmę milijonų žmonių pragyvenimui visame pasaulyje“, – rašo autoriai.
Dėl savo dydžio, apie 371 000 kvadratinių kilometrų ir maždaug 1,2 proc. druskingumo lygio Kaspija yra laikoma jūra, o ne ežeru.
Be neatidėliotinų ir suderintų veiksmų Kaspijos jūrai gresia pražūtis. Todėl, kaip teigia autoriai, skubiai reikalinga pasaulinė darbo grupė.
Jei nieko nesiimsime, pasekmės aplinkai bus didžiulės. Numatomas jūros lygio sumažėjimas smarkiai paveiks šią unikalią ekosistemą, o praradus seklų vandenį pietuose, endeminės žuvys, paukščiai ir ruoniai neteks neįkainojamos buveinės, nerštavietės ir maisto šaltinių.
„Tikėtinas Kaspijos jūros lygio mažėjimas greičiausiai sukels didelę ekosistemų pertvarką ir grasins unikaliai Kaspijos biotai, kuri baseine vystėsi milijonus metų“, – daroma išvada naujame tyrime.
Net ir tos jau saugomos Kaspijos jūros teritorijos bus „neatpažįstamai transformuotos“, nes maistinių medžiagų nuosėdos apeis šiuos kylančius šelfus ir bus nukreipiamos tiesiai į centrinę baseino dalį.
Negyvosios zonos greičiausiai atsiras, kai temperatūra vis labiau kais, o upės į jūrą perneš mažiau deguonies, taip paveikdamos ir sekliausią, ir giliausią vidaus jūros vandenį, panašiai kaip jau vyksta kai kuriose pasaulio vandenynų dalyse.
Geopolitinės pasekmės taip pat kelia nerimą. Vietos ekonomika, priklausanti nuo žvejybos ir jūrų prekybos, bus negrįžtamai paveikta, taip pat nukentės pakrančių uostai, kurie „staiga“ atsidurs daug toliau nuo vandens. Netekimas taip pat greičiausiai sustiprins vandens trūkumo problemas sausringame regione, be abejo, sukelsiančius tarptautinius ginčus.
„Kadangi milijonų žmonių pragyvenimas ir aprūpinimas maistu priklauso nuo Kaspijos jūros, šių ekosistemos funkcijų praradimas turės drastiškų socialinių ir ekonominių padarinių ir gali sukelti vietinius ir regioninius konfliktus – etniniu požiūriu įvairiame regione, kuriame jau vyrauja įtampa“, – teigė ekspertai.
Ir tai vargu ar yra tik Kaspijos jūros problema. Keletas naujausių tyrimų parodė, kad vandens lygis krinta uždarose jūrų ir ežerų sistemose, daugiausia dėl to, kad dėl klimato kaitos sausėja žemynas.
Kadangi ežerai neturi nuotėkio, jie yra ypač pažeidžiami kylančios temperatūros. Jų vandens lygį beveik vien lemia krituliai, upių įtekėjimas ir garavimas. Tas pats pasakytina apie Kaspijos jūrą, kurios įtekėjimas remiasi Volgos upe.
Tikslių ežerų atsitraukimo visame pasaulyje modelių labai reikia, kad būtų išsaugotos šios brangios ekosistemos ir jų palaikomos ekonomikos bei visuomenės.
Deja, jau per vėlu gelbėti Kaspiją vien sumažinus išmetamų teršalų kiekį. Jau dabar vidaus vandens telkinys kasmet mažėja nuo 6 iki 7 centimetrų.
Todėl labai reikalingos intensyvios regioninės prisitaikymo ir švelninimo pastangos. Visuomenės informuotumas būtų gera vieta pradėti. Jau dešimtmečius vidaus ežerų nykimas buvo neteisingai suprastas ir net ekspertų nepastebėtas.
„Pavyzdžiui, IPCC pirmojoje vertinimo ataskaitoje (1990/92) siūloma Kaspijos jūros lygį padidinti maždaug nuo 2010 m.“, – rašo autoriai.
„Nė vienoje iš IPCC sintezės ataskaitų šis klausimas nėra toliau svarstomas.“
Vien tik tyrimų trūkumas yra problemos dalis. Kaspijos jūros rizika ir pažeidžiamumas dėl vandens netekimo apskritai vos ištirti.
Remdamiesi Kaspijos jūros atveju, autoriai ragina surengti pasaulinę kampaniją, skirtą didinti supratimą ir gerinti pasaulio mažėjančių ežerų ir vidaus vandenų tyrimus. Per ilgai jie buvo apleisti.
„Daugelis žmonių net nežino, kad vidaus ežeras dėl klimato pokyčių smarkiai mažėja, kaip rodo mūsų modeliai“, – sako Matthiasas Prange'as, kuriantis klimato modelius Brėmeno universitete Vokietijoje.
„Tai turi pasikeisti. Mums reikia daugiau tyrimų ir geresnio supratimo apie globalinio atšilimo pasekmes šiame regione“.
Tyrimas buvo paskelbtas „Communications Earth & Environment“.
