Pasak ESA atstovų, kuriuos cituoja Space.com, pasibaigus skysto helio atsargoms teleskopas jau nebegalės stebėti ankstyvosios visatos pėdsakų, kaip jis tą darė pastaruosius ketverius metus.
Astronomo Williamo Herschelio vardu pavadintas palydovas buvo paleistas 2009-ųjų gegužę. Tai yra pats galingiausias kosminis infraraudonųjų spindulių stebėjimo prietaisas. Pagrindinio jo veidrodžio skersmuo siekia 3,5 metro ir yra pusantro karto didesnis už kosminį „Hubble“ teleskopą.
Teleskopas leido mokslininkams stebėti „šalčiausius“ visatos pėdsakus, žvaigždžių gimtavietes ir įspūdingąjį Erelio ūką.
Tokio jautrumo stebėjimams būtina, kad įranga būtų šaldoma beveik iki absoliutaus nulio – 271 laipsnio šalčio pagal Celsijų. Instrumentai palydove yra sumontuoti ant talpos su skystu heliu. Jis pamažu garuoja, tad observatorijos darbo trukmė yra ribojama jo atsargų. Pasak ESA, observatorija jau dirba 10 proc. ilgiau ir atliko per 22 tūkst. valandų kosmoso stebėjimų.
