Apklausoje dalyvavo per 1 000 tėvų, turinčių 6–16 metų amžiaus vaikų. Rezultatai parodė, kad kuo didesni vaikai, tuo jie mažiau prižiūrimi: jauniausia 6–7 metų amžiaus vaikų grupė paliekama prie kompiuterio be priežiūros tik 27 proc. atvejų, tuo tarpu net 73 proc. atvejų atitenka 16 metų amžiaus vaikų grupei.
„Įsivaizduokite, internetas yra kaip didelis miestas – čia pilna pramogų centrų ir madingų parduotuvių, bet, kaip ir kiekviename mieste, čia galima rasti neapšviestų pavojingų gatvių. Paradoksalu, dauguma tėvų jaudinasi, kad jų vaikai neitų vieni pasivaikščioti tamsiais vakarais, tačiau jie numoja ranka į vaikų internete tykančius pavojus čia pat, sėdint šiltoje namų svetainėje prie kompiuterio“, – pasakoja ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Didžiausi pavojai internete – tai žalingos informacijos poveikis ir bandymai pasinaudoti vaiko naivumu. Tarp jų: įvairios kenkėjiškos svetainės, pornografiniai puslapiai, tinklalapiai, siūlantys atsisiųsti nelegalias programas ir žaidimus, taip užkrėsdami kompiuterius kenkėjiška programine įranga ir kt. Pasak T.Parnarausko, tėvai turėtų paaiškinti vaikams ne tik apie saugų naršymą, bet ir privatumą internete, disponavimą asmeniniais duomenimis socialiniuose tinkluose.
Saugumą gali užtikrinti tik kompleksinės priemonės: kompiuteryje įdiegta visapusiška antivirusinė apsauga, gerosios praktikos ir patarimai vaikams. Saugumo specialistai pataria:
– Supraskite interneto pavojus ir paaiškinkite vaikams, kaip jų išvengti.
– Tėvai turėtų žinoti, ką jų vaikai veikia prie kompiuterio. Galbūt jie siunčiasi nelegalias programėles, naudojasi nulaužta programine įranga ar lankosi pavojinguose puslapiuose?
– Kalbėkitės su vaikais apie žmones, su kuriais jie bendrauja internete – gal tarp klasės draugų yra keistų nežinomų asmenų.
– Daugiau dėmesio skirkite socialiniams tinklams – vaikai turėtų žinoti, kaip jais saugiai naudotis, nekalbant apie tai, kad patiems mažiausiems nederėtų kurti „Facebook“ paskyros.
– Naudokite apsaugos programas, pavyzdžiui Tėvų kontrolę, integruotą antivirusinėje programoje „ESET Smart Security 5“ – turėdami galimybę kontroliuoti prieigą prie kenksmingų svetainių, užkirsite kelią galimiems pavojams.
Tuo tarpu unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis kiekvieną mėnesį sudaromas virusų dešimtukas atskleidžia, kad pastaruoju metu padaugėjo kenkėjų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines ir bandančių pasisavinti vartotojų duomenis.
Vasario mėnesį tarp virusų karaliavo į kenkėjiškų programų atsisiuntimą nukreipiantis „HTML/ScrInject.B“, aptiktas 3,93 proc. užkrėstų kompiuterių, taip pat į kenkėjiškas svetaines nukreipiantis „HTML/Iframe.B“ (3,38 proc.).
Penktoje vietoje dešimtuko naujokas – Trojos arklys „HTML/Fraud.BG“ (1,64 proc.), pasisavinantis vartotojo duomenis. Kenkėjas pasiūlo užpildyti trumpą apklausos anketą ir surinktus duomenis – telefono numerį, el.pašto adresą – siunčia į nuotolinį kompiuterį. Į dešimtuką iš 35 vietos atkeliavo kenksmingas JavaScript kodas „JS/Kryptik“ (1,30 proc.), talpinamas HTML puslapiuose ir nukreipiantis vartotojus į kenkėjiškas svetaines.
Nepraranda savo pozicijų ir virusų dešimtuko senbuviai: per nešiojamas laikmenas plintantis „INF/Autorun“ (3,77 proc.) ir kirminas „Win32/Conficker“ (1,93 proc.), užkrečiantis kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Kirminas „Win32/Dorkbot“ (1,18 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas, gali būti valdomas nuotoliniu būdu – jis renka prisijungimo duomenis prie interneto svetainių ir siunčia juos savo kūrėjams.
Vasario kenkėjų dešimtuką užbaigia Trojos arklys „JS/TrojanDownloader.Iframe.NKE“ (1,07 proc.), nukreipiantis naršyklę į kenkėjiškas svetaines, ir polimorfinis virusas „Win32/Sality.NBA“ (0,84 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus. Paskutinis kenkėjas – šnipinėjimo programėlė „Win32/Spy.Ursnif“ (0,66 proc.), renkanti duomenis užkrėstame kompiuteryje ir siunčianti juos programišiams. „Spy.Ursnif“ sukuria paslėptą profilį, kad programišiai galėtų prie kompiuterio prisijungti nuotoliniu būdu ir daryti ką tinkami.
