Seniausios žinomos iškastinės paukščio apatinės gerklos – balso organas – įrodė, kad paukščiai dangų raižė jau vėlyvosios kreidos periodu, prieš maždaug 68 mln. metų, dinozaurų eros pabaigoje, sakoma trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtose išvadose.
Iki šiol seniausiomis žinomomis paukščio apatinėmis gerklomis (syrinx), kurios yra sudarytos iš kremzlių ir greitai suyra, buvo laikomas vos 2,5 mln. metų senumo pavyzdys.
Naujai atrasta iškasena priklausė išnykusios rūšies paukščiui Vegavis iaai. Jo apatinėms gerkloms būdinga „asimetrija, stebima (dabar) gyvenančių ančių“ balso organams, sakė Julia Clarke iš Teksaso universiteto Ostine, pagrindinė studijos autorė.
Gerklų sandara rodo „gebėjimą leisti garsus, panašius į gagenimą ar švilpimą“, sakė ji.
V. iaai jau anksčiau buvo tarp paleontologų pagarsėjusi rūšis: šie padarai laikomi vieninteliais tikrais paukščiais, o ne skraidančiais dinozaurais, gyvenusiais 186 mln. metų trukusioje mezozojaus eroje.
Anuomet galėjo būti ir kitų paukščių, bet jų liekanų dar nerasta.
Ta epocha baigėsi kataklizminiu sprogimu, kurį tikriausiai sukėlė su Žeme susidūręs asteroidas, nušlavęs tris ketvirtadalius augalų ir gyvūnų rūšių.
Antarktyje rastos V. iaai gerklų fosilijos rodo, kad „paukščiai šaukdavo vieni kitus dinozaurams virš galvų“, sakė J. Clarke.
Tai vienas iš nedaugelio iškastinių pavyzdžių, kuriuose buvo identifikuoti suakmenėję kremzliniai žiedai, palaikantys minkštas balso membranas.
Mikrokompiuterinės tomografijos būdu nuskenavę pavyzdį, mokslininkai sugebėjo sukonstruoti organo trimatį modelį.
Kad geriau įsivaizduotų, kokius garsus galėjo leisti tie paukščiai, mokslininkai modelį palygino su įvairių dabartinių paukščių balso organais. Iškastinės gerklos atrodo kaip anties arba žąsies balso organas.
Šiandien beveik visur mūsų planetoje yra daugiau kaip 10 tūkst. paukščių rūšių.
Mokslininkai sutaria, kad jie išsivystė iš dvikojų dinozaurų – teropodų – grupės, kuriai priklauso ir tiranozauras.
