Praėjusiųjų metų gegužės mėnesį bendrovė „Whole Foods“ JAV šiaurės rytuose ėmė pardavinėti dviejų tipų skrudintos vištienos salotas. Kaip rašo „The New York Times“, pardavėjai netyčia supainiojo tikras vištienos salotas su pagamintomis iš augalinių baltymų, tiksliau, sukeitė jų etiketes – ant tikrų vištienos salotų buvo parašyta, kad jų sudėtyje esanti vištiena pagaminta iš augalinių baltymų ir atvirkščiai.
B.Gateso tinklaraištyje išspausdinti atsiliepimai apie dirbtinę mėsą taip pat buvo geri: „Paragavau keleto gabalėlių, skonis tikrai įtikinantis.“
Taigi pirkę salotas, kurių pakuotė buvo pažymėta kaip tikros vištienos, iš tiesų valgė vegetariškas salotas. „Pirkėjai nepastebėjo visiškai jokio skirtumo“, – sakė bendrovės „Beyond Meat“ vadovas Ethanas Brownas.
Šis pavyzdys patvirtina, kaip toli pažengę dirbtinės mėsos gamintojai.
Dirbtinės mėsos poreikis pasaulyje vis auga – daugėja vegetarų, didėja susirūpinimas dėl elgesio su gyvūnais. Augalinių baltymų produktų mada pritraukė aibę investutojų, kaip Evanas Williamsas iš „Twitter“ ar „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
B.Gateso tinklaraištyje išspausdinti atsiliepimai apie dirbtinę mėsą taip pat buvo geri: „Paragavau keleto gabalėlių, skonis tikrai įtikinantis.“
Dirbtinės mėsos gamintojai mano, kad iš augalinių baltymų pagaminta dirbtinė mėsa padėtų išspręsti problemas, susijusias su augančios populiacijos populiacijos maitinimu.
Maisto gamyba iš augalinių medžiagų pakaitalų nėra paprasta. Mokslininkai pirmiausiai turi nustatyti konkrečius augalus ir iš jų išgauti baltymus, o tuomet atrasti būdą, kaip padaryti, kad jų skonis būtų kaip mėsos.
Noras pakeisti iš mėsos gaunamus baltymus augalinės kilmės baltymais vis auga, nors rinka kol kas nėra didelė. Nuo 2010 iki 2012 m. ji paaugo 8 proc. ir siekė 553 mln. dolerių.