Kaltės neprisiima
Pranešama, kad ginklas buvo sumontuotas prie kelio ant pikapo ir, kai M.Fakhrizadeh automobilis privažiavo, per palydovinį ryšį operatoriaus paliepimu - iššauta. Į mokslininką buvo paleista 13-lika kulkų, o prieš tai jį 8 mėnesius stebėjo speciali šnipų komanda.
Ataka buvo tiksli, nes buvo išvengta M.Fakhrizadeh žmonos, tačiau, kaip teigė neįvardyti Irano pareigūnai, veido atpažinimas, padedantis nusitaikyti, galėjo ir nebūti naudojamas.
Nė viena iš vyriausybių viešai nepatvirtino, kad buvo panaudotas robotas-šautuvas, nors „The Times“ istorija iš dalies pagrįsta M.Fakhrizadeh šeimos pareiškimais žiniasklaidai. Pasak šaltinių, Irano tyrėjai tik atsitiktinai nustatė išpuolio pobūdį. Izraelio operatyvininkai susprogdino sunkvežimį, norėdami sunaikinti įrodymus, tačiau įranga liko nepažeista (nors ir neveikianti).
Šios technologijos panaudojimas nestebina. Nors nuotolinį ginklą esą buvo sudėtinga įrengti (Izraelis po kelias detales gabeno kontrabanda), jis ir saugojo agentus nuo pavojaus, ir vengė kelti aliarmą kaip dronas. Jei ginklas būtų buvęs sunaikintas, kaip planuota, Iranas galėjo nesugebėti nustatyti nužudymo būdo.
Jei ataskaita tiksli, ji gali parodyti šnipinėjimo ateitį. Dabar žudikai gali naudoti robotiką, kad sunaikintų taikinius mažai rizikuodami patys, neįspėdami priešų ir turėdami mažiau tiesioginių sąsajų su nusikaltimais. Nebūtinai dėl to sulauksite žudynių bangos (M.Fakhrizadeh ignoravo daugybę saugumo rekomendacijų), tačiau yra reali tikimybė, kad tai nebus paskutinis tokio pobūdžio nužudymas.
