Dirbtinio intelekto sugebėjimai yra vertinami matematiko Alano Turingo testu, kurį jis pasiūlė 1950-aisiais. Anuomet kompiuteriai buvo sąlyginai paprastos mašinos, tačiau mokslininkai ir filosofai jau svarstė, ar mašinos galėtų mąstyti.
A.Turingas teigė, kad šis klausimas yra beprasmis, ir siūlė pirmiausia galvoti apie tai, ką kompiuteris gali daryti: ar jis gali kalbėti? Ar jis gali palaikyti pokalbį pakankamai įtikinamai? Jei taip, galima sakyti, kad mašina tam tikra prasme yra protinga.
Matematikas pasiūlė testą, kurį pavadino „Pamėgdžiojimo žaidimu“. Jo metu teisėjas raštu 5 minutes bendrauja su žmonėmis ir mašinomis, kurie yra atskirti izoliuotose patalpose. Jei teisėjas pagal bendravimą negali atskirti mašinos nuo žmogaus, laikoma, kad ji išlaikė testą.
A.Turingas svarstė, kad 2000-aisiais atliekant tokį testą vidutinis teisėjas turės ne didesnę nei 70 proc. tikimybę nurodyti, kas yra žmogus, o kas – kompiuteris. Kitaip sakant, kompiuteriai teisėjus apgaus 30 proc. atvejų.
Testo neįveikė per plauką
Iki šiol ši prognozė neišsipildydavo, kadangi kompiuterinės programos nesugebėdavo įtikinti teisėjų, jog jie bendrauja su žmonėmis. Tačiau šių metų birželio pabaigoje jos buvo neįtikėtinai arti.
Šio testo esmė yra būti geru melagiu. Jei sukuriate kažką, kas gali įveikti Turingo testą, tai bus labai sėkmingas žmogaus pamėgdžiotojas, – pastebi P.Hayesas.
Turingo testo maratone dalyvavo 30 teisėjų, kurie elektroniniu būdu bendravo su 25 žmonėmis ir penkiomis kompiuterinėmis programomis, sukurtomis imituoti žmogaus intelektą ir sugebėjimą bendrauti.
Bendrai įvyko per 150 pokalbių. Testą laimėjo komandos iš Rusijos sukurta programa „Eugene“. Apsimetusi 13 metų berniuku, programa apgavo teisėjus 29,2 proc. atvejų, taigi jai visai nedaug trūko iki A.Turingo įvardintos 30 proc. kartelės.
Teisėjai pastebėjo, kad pokalbiui skirtos 5 minutės yra trumpokas laiko tarpas – kartais išties sudėtinga atskirti, ar bendrauji su tikru žmogumi. Turint daugiau laiko galima pastebėti kai kuriuos kompiuterinės programos požymius, pavyzdžiui, ji negali suformuluoti aiškaus atsakymo į klausimą ar be priežasties pakeičia pokalbio temą.
Mašina-žmogus – nepraktiška?
Ir nors bendravimas yra svarbus įrankis pademonstruoti intelektą, tai nėra vienintelis būdas. Žmonės taip pat pasižymi daugybe kitų įgūdžių ir gebėjimų. Tačiau atkurti juos visus viename įrenginyje, bent kol kas, atrodo neįmanoma ir nepraktiška.
Patirtis parodė, kad daugiausia pasiekiama atskirai tobulinant kiekvieną konkrečią funkciją. Pvz., automobilių navigacija, įvairiausios telefonų programėlės, interneto paieškos sistemos... Sujungus visa tai gautume išties įspūdingą gebėjimų rinkinį.
Galima apžvelgti dar siauresnes sritis, kur kompiuteris jau įveikė žmogų. Pvz., šachmatų programos ar IBM superkompiuteris „Watson“, kuris laimėjo amerikiečių TV viktoriną „Jeopardy!“.
„Ta labai supaprastinta idėja, kad mes bandome imituoti žmogų, tapo savotišku nepatogumu. Ne tai, kad mums tai nesiseka, kaip galvoja daug žmonių – tiesiog mes nusprendėme imtis kitų dalykų, kurie yra kur kas įdomesni“, – teigė Žmonių ir mašinų pažinimo instituto atstovas Patas Hayesas.
Be to, Turingo testas yra savotiškas apgavystės meno įvertinimas – mašinos verčiamos apsimesti tuo, kuo jos nėra. „Šio testo esmė yra būti geru melagiu. Jei sukuriate kažką, kas gali įveikti Turingo testą, tai bus labai sėkmingas žmogaus pamėgdžiotojas“, – pastebi P.Hayesas.
Pamėgdžioja intelektą
Žinoma, kompiuterio gebėjimas apsimesti žmogumi priklauso nuo jam pasiekiamos informacijos. Galingos interneto paieškos sistemos, masyvios duomenų saugyklos ir gebėjimas gauti informaciją suteikia paspirtį dirbtiniam intelektui.
Puikus to pavyzdys – „Apple“ gaminiuose naudojamas virtualus asistentas „Siri“, primenantis apie artėjančius gimtadienius, pateikiantis netoliese esančių restoranų rekomendacijas, galintis surasti reikiamą informaciją ir dar daugiau. Kadangi turi prieigą prie interneto, „Siri“ žinios yra neišsemiamos.
Tačiau ar „Siri“ tik pamėgdžioja intelektą? Kai kurie mokslininkai ir filosofai ginčijosi, kad mašinoms trūksta supratimo ir sąmoningumo, todėl jų žodžiai yra tik tušti pliurpalai.
Oksfordo universiteto profesorius Rogeris Penrose‘as laikosi nuomonės, kad kompiuteriams kažko trūksta, kad galėtų palaikyti intelektualų pokalbį. Jis negali tiksliai pasakyti, ko būtent.
Nėra neįmanoma sukurti sąmoningo roboto. Į vieną tokį jūs dabar žiūrite, – sako D.Dennettas.
Anot jo, Turingo testu matuojamas mašinų gebėjimas apgauti žmones. „Sudaromas įspūdis, kad jos kažką supranta, nors iš tiesų taip nėra“, – sako R.Penrose‘as. Taigi šis testas supratingumą ir intelektą gali įvertinti tik apytiksliai, nors profesorius pripažįsta pats nežinantis geresnio būdo tai įvertinti.
A.Turingas įvertintų „Siri“
Iš kitos pusės, yra tokių, kurie jaučia, kad skirtumas tarp žmonių ir mašinų mąstymo yra tik sudėtingumas. Šį požiūrį ginantis filosofas Danielis Dennettas iš Tuftso universiteto (Masačiusetsas) atmeta idėją, kad mūsų kognityvius gebėjimus lemia stebuklingos biologinės galios. „Nėra neįmanoma sukurti sąmoningo roboto. Į vieną tokį jūs dabar žiūrite“, – sako D.Dennettas. Jis turėjo omenyje tai, kad žmogaus smegenys yra sudėtingiausias mums žinomas darinys visatoje.
Tai yra kone didžiausias iššūkis dirbtinio intelekto entuziastams: nors žmogaus kūnas tam tikra prasme taip pat yra mašina, kol kas jis smarkiai lenkia dabartinių technologijų galimybes.
Vis tik gali būti, kad mes esame arčiau tikrojo dirbtinio intelekto, nei galvojame. Kai 1903 metais į orą pakilo brolių Orville‘o ir Wilburo Wrightų lėktuvas, skeptikai toliau ginčijosi, ar žmogus iš tiesų skrenda – šis argumentas ilgainiui buvo užmirštas.
Tas pat gali nutikti ir su dirbtiniu intelektu. Anot P.Hayeso, galima sakyti, kad Turingo testas jau įveiktas. Jei kam nors 1950-aisiais būtų suteikta galimybė pasišnekėti su „Siri“, jie galvotų, kad šneka su žmogumi. „Neįmanoma, kad jie galvotų, jog tai yra mašina, nes 1950-aisiais jokia mašina negalėjo padaryti nieko panašaus. Taigi aš manau, kad mes jau įveikėme Turingo testą, tiesiog to dar nežinome“, – sako P.Hayesas.