Dirvožemyje, labai panašiame į Marso, užauginti pomidorai, ridikėliai ir žirniai

Eksperimentiškai tikrindami, kokios žmonių galimybės kosmose užauginti derlių, mokslininkai panašiomis sąlygomis į Marso išaugino dešimtį augalų rūšių, įskaitant pomidorus, žirnius, ridikėlius ir rugius.
Mattas Damonas filme „Marsietis“
Mattas Damonas filme „Marsietis“ / Kadras iš filmo

„Marso“ dirvožemyje užaugintas mažesnis derlius nei įprastiniame, tačiau skirtumas nebuvo itin didelis. Šis eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad, sudarius tinkamas sąlygas, pirmieji Raudonosios planetos kolonizatoriai galėtų save išmaitinti Marse užaugintu maistu, rašo sciencealert.com.

Eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad, sudarius tinkamas sąlygas, pirmieji Raudonosios planetos kolonizatoriai galėtų save išmaitinti Marse užaugintu maistu

Mokslininkai eksperimento metu užaugino dešimtį augalų rūšių – pomidorus, rugius, ridikėlius, porus, špinatus, rukolą, pipirines, bolivines balandas ir česnakus. Derlius buvo maždaug du kartus mažesnis, nei Žemėje.

Taigi kaip rasti dirvožemį, kurio cheminė sudėtis yra panaši į randamą už Žemės ribų? Pirmiausiai reikia žvalgytis į ekstremaliausias mūsų planetos vietas. „Marso“ dirvožemis buvo atgabentas iš ugnikalnio Havajuose, o „Mėnulio“ – iš Arizonos dykumos.

 Tuomet mėginiai sumaišyti su šviežia nupjauta žole ir įdėti į negilius auginimo indelius, kad augalus būtų lengviau palaistyti. Kontroliniame indelyje gulėjo įprastinis  dirvožemis.

Rezultatai džiuginantys, tačiau yra keletas svarbių neatsakytų klausimų: pirma, Wageningeno universiteto Olandijoje mokslininkų tyrimų rezultatai dar nebuvo publikuoti moksliniame žurnale.

Be to, tyrimo metu buvo imituotas tik Marso ir Mėnulio dirvožemis, o ne kitos sąlygos – kosminė radiacija ar dideli temperatūrų skirtumai.

Derlius užaugintas šiltnamyje Žemės atmosferoje su stabilia drėgme, šviesa ir temperatūra. Pasak Wiegerio Wamelinko iš Wageningeno universiteto, eksperimentas tokiomis sąlygomis atliktas padarius prielaidą, kad pirmieji pasėliai Marse ir Mėnulyje bus auginami po žeme įrengtose patalpose, kad augalai būtų apsaugoti nuo priešiškų klimato sąlygų.

Galiausiai, pati svarbiausia eksperimento fazė – nustatymas, ar šias daržoves galima valgyti, dar neatlikta.

„Dirvožemyje yra sunkiųjų metalų kaip švino, arseno ar gyvsidabrio, taip pat daug geležies, – aiškino W. Wamelinkas. – Jei šie komponentai yra pasiekiami augalams, jie gali rasti kelią ir į vaisius ir juos užnuodyti.“

Mokslininkai renka pinigus tolimesniems tyrimams, kiti eksperimentai turi būti pradėti balandį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis