Portalas „Science News“ rašo, kad tiriant skirtingus vikingų laikotarpio (VIII a. pab. — XI a. pab.) šiauriečių palaikus mokslininkai atrado, jog kai kurie iš jų buvo užsikrėtę senąją raupų forma. Tai reiškia, kad žmoniją raupai pradėjo kamuoti net anksčiau, negu manyta.
Iki šiol nėra aišku, kada raupais žmogus susirgo pirmą kartą, tačiau paskaičiuota, kad liga iš viso galėjo nusinešti apie 500 mln. gyvybių.
Šiandien tai vienintelė liga, išnykusi dėl vakcinacijos. Rašytiniuose šaltiniuose į raupus panašūs simptomai užfiksuoti net seniau nei prieš 3000 metų, o šiai ligai būdingi odos pažeidimai buvo pastebėti tyrinėjant mumijas. Vis dėlto, neginčijamų įrodymų, kad raupais sirgo jau senovės egiptiečiai, nėra. Anot mokslininkų, tai labai sunku įrodyti.
„Tai jaudinantis atradimas“, — sako McMasterio universiteto Hamiltone (Kanada) evoliucijos genetikė Ana Duggan. Anot jos, tyrimas gerokai praplėtė šios siaubingos ligos supratimą bei padėjo atrasti iki šiol nežinomą seną raupų viruso formą.
1867 asmenų, gyvenusių prieš 31 tūkst.-150 metų, palaikus ištyrė Kopenhagos universiteto skaičiavimo biologas Martinas Sikora su kolegomis.
13-oje iš palaikų aptikta raupų viruso liekanų. 11 iš jų priklausė asmenims, tarp jų ir vikingams, gyvenusiems šiaurės Europoje, vakarų Rusijoje ir dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoje daugiau kaip prieš 1000 metų. Dar dviejų asmenų, gyvenusių 19 amžiuje vakarų Rusijoje, palaikuose aptinkta modernią raupų formą primenančio viruso pėdsakų.
Tyrimų komandai pavyko nustatyti 11-os senovinių virusų genetinius pėdsakus, kurie rodo, kad vikingų epochoje buvo paplitusi kitokia, nuo modernios besiskirianti raupų forma.
M.Sikoros manymu, anuomet raupai galėjo būti paplitę visoje Europoje, kur, veikiausiai, pridarė nemažai bėdos. Taip pat tikėtina, kad raupais užsikrėtę vikingai ligą dar labiau platindavo keliaudami.
„Tai, ką mes matome šiandien, tėra ledkalnio viršūnė“, — teigia M.Sikora, kalbėdamas apie atlikto tyrimo reikšmę.
