Panašaus tono buvo ir JAV generalinio prokuroro Williamo Barro pareiškimas, kad technologijų kompanija „nesuteikė jokios reikšmingos paramos“ Federaliniam tyrimų biurui atrakinant šaulio telefonus. Tiesa, jo žinutė buvo gerokai turiningesnė.
Tuo tarpu „Apple“ skelbia, kad šioje byloje su FTB bendradarbiauja operatyviai ir tiek, kiek leidžia jų pačių galimybės – tyrėjams perduoti gigabaitai duomenų iš atsarginių šaulio telefonų kopijų, saugotų „Apple“ tarnybinėse stotyse, o į FTB užklausas atsakinėjama ne vėliau nei per valandą. Ir, esą, apie tai, kad FTB nėra patenkinti suteikiamos pagalbos lygiu, „Apple“ sužinojo visai neseniai – praėjus beveik mėnesiui po šaudynių.
Gamyklinis „iPhone“ atrakinimas – nesvarbu dėl kokių priežasčių, nesvarbu kokiai svarbiai institucijai bereikalaujant – nėra dalykas, kurį „Apple“ sutinka padaryti lengva ranka. Faktiškai tai įrodė 2016 metų įvykiai: „Apple“ viešai atsisakė atrakinti San Bernardino šaudynių kaltininkų „iPhone“, dėl ko prasidėjo ilgai trukusi teisinė kova, iš kurios vyriausybinė institucija vėliau gėdingai atsitraukė – iš dalies dėl to, kad sumokėjo trečiosioms šalims už įsilaužimą į šaulio telefoną, iš dalies dėl to, kad jų tyrėjai sugebėjo telefono slaptažodį surasti be „Apple“ pagalbos.
2016-aisiais „Apple“ tvirtino, kad tiesiog neturi galimybės atrakinti kliento „iPhone“, nesvarbu kas ir dėl kokios priežasties to prašo, o į visus telefonus dėl teisėsaugos institucijų patogumo diegti „galinį įėjimą“ jie nėra nusiteikę, nes taip būtų sukuriama potenciali kibernetinio saugumo spraga, kuria galėtų pasinaudoti ir blogų kėslų turintys žmonės.
Anąkart gyventojų apklausos parodė, kad jie yra FTB pusėje ir norėtų, kad „Apple“ paklustų teisėsaugos reikalavimams, nors tai reikštų, kad jų pačių įrenginių ir asmens duomenų saugumas nukentėtų. Būtent tokio visuomenės požiūrio ir šįkart tikisi D.Trumpas.
Leidinys „The New York Times“ informavo, kad „Apple“ jau dabar patyliukais ruošiasi naujai teisinei kovai dėl „iPhone“ šifravimo standartų apsaugojimo prieš vyriausybinių institucijų norą įdiegti „galinį įėjimą“. Tačiau įmonės viduje esama ir pasipiktinimo FTB aplaidumu – kodėl tyrėjai nenaudoja trečiųjų šalių įrangos atrakinti šaulio „iPhone 5“ ir „iPhone 7 Plus“, kuriuose esančios saugumo priemonės nėra paties aukščiausio lygio? Kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, trečiųjų šalių telefonų atrakinimo įranga turėtų sugebėti tą padaryti nepaisant fakto, kad šaulys bandė savo telefonus sunaikinti – FTB sugebėjo abu įrenginius įjungti.
Svarbu tai, kad šiemet ant kortos pastatyta daugiau nei 2016-aisiais: „Apple“ vis labiau linkę save pateikti kaip „privatumo“ kompaniją, kaip bendrovę, kuria vartotojai gali pasitikėti.
