Kaip rašo BBC, tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kokį fizinį poveikį ši netektis daro per ilgą laiką.
Paaiškėjo, kad dramblių, kurie turėjo panašaus amžiaus „draugų“, streso hormonų kiekis buvo mažesnis.
„Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad „socialinė parama” gali sumažinti šių protingų ir labai socialių gyvūnų patiriamą stresą, kurį sukelia motinos netektis. Kaip mokslininkai teigia savo tyrimo dokumente, socialiniai santykiai turi fiziologinį poveikį”, – rašo BBC.
Padaugėjo brakonieriavimo atvejų
Tyrimui vadovavusi Kolorado valstijos universiteto ekologė Jenna Parker sakė, kad stebint dramblius galima suprasti, kad „šeima jiems reiškia viską.“
„Jauni drambliukai retai nuo motinos būna toliau nei už 10 metrų. Taip būna, kol jie sulaukia maždaug 8 ar 9 metų. Jei kuris nors iš grupės dramblių nueina toliau, išgirsite, kaip jie šaukia vienas kitą. Jie visą laiką nori žinoti, kur yra kitas“, – sakė mokslininkė.
2009-2013 m. dviejuose Kenijos rezervatuose, kuriuose buvo atliekamas šis tyrimas, labai padaugėjo brakonieriavimo dėl dramblio kaulo atvejų, tad daug jaunų dramblių liko našlaičiais. Vienas tyrimas atskleidė socialines to pasekmes – motinos netekę jaunikliai paprastai susidurdavo su didesne kitų savo grupės dramblių agresija.
Siekdama ištirti našlaičių dramblių streso hormonų lygį, mokslininkė daugiau nei metus stebėjo Afrikos dramblių grupes. Tyrimui buvo naudojami jų mėšlo mėginiai.
J.Parker tyrė 25 našlaičių Afrikos dramblių, kurių amžius siekė nuo 1 iki 19 metų, mėginius. Taip pat buvo tiriami ne našlaičių dramblių mėginiai.
Tyrime išrykšjėo keletas keistų paralelių tarp žmonių ir dramblių – bent jau kalbant apie fiziologinius streso požymius.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Pietų Afrikoje atliktas dėl AIDS tėvų netekusių vaikų tyrimas atskleidė, kad našlaičiams, kurie patyrė stiprią šeimos ir bendraamžių socialinę paramą, rečiau išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kurio vienas iš simptomų yra nenormalus streso hormonų kiekis.
„Dramblių atvejų pastebėjome, jog tie, kurie turi šeimą ir socialinę paramą, ilgainiui išlaiko normalesnį [streso hormonų] lygį”, – aiškino J.Parker.