Dabar Alison Van Eenennaam iš Kalifornijos universiteto (JAV) atliko tyrimą, kuriame analizavo gyvulių sveikatos būklę nuo 1983 m. ( 13 m. iki to laiko, kol buvo pradėti naudoti GMO) ir 2011 metų. Per šį laikotarpį gyvuliai suėdė trilijonus genetiškai modifikuotų pašarų, rašo „Iflscience“.
Tyrime išaiškinta, kad gyvulių šėrimas GMO neturi neigiamo poveikio ir kad GMO šertų gyvulių mėsa turi tokias pat maistines savybes, kaip ir tų, kurie nebuvo šerti genetiškai modifikuotu maistu.
Tyrimas išspausdintas žurnale „Journal of Animal Science“.
Tai nėra pirmas tokio pobūdžio tyrimas, nors šio imtis yra pati didžiausia. Kiek anksčiau Alessandro Nicolia iš Perugios universiteto Italijoje išspausdino tyrimą, kuriame išanalizavo per dešimtį metų spausdintas 1783 studijas GMO tematika. Jose nebuvo rasta jokių įrodymų, kad genetiškai modifikuotas maistas sukelia kokią nors riziką.
Ar šis tyrimas įrodo, kad gyvulių šėrimo būdas GMO yra tobulas? Toli gražu ne. Gyvūnų teisių aktyvistai gali daug ką pasakyti apie blogas gyvulių gyvenimo sąlygas ir jiems duodamų pašarų kokybę. Be to, biologai taip pat yra išsakę susirūpinimą, kad gyvūnams duodama 80 proc. visų atibiotikų, o tai taip pat gali privesti prie katastrofiškų padarinių – jiems atsparių bakterijų.
Nors kalbos apie geriausias gyvūnų gyvenimo sąlygas toli gražu dar nebaigtos, atrodo, po pastarojo tyrimo nebėra ko diskutuoti, ar genetiškai modifikuoti pašarai yra žalingi gyvūnų organizmams. Greičiausiai dar bus atliktas ne vienas tyrimas apie genetiškai modifikuoto maisto poveikį gyvūnams, tačiau, anot „Iflcience“, kol kas tikslingiausia būtų remtis tiksliais moksliniais įrodymais.
