Tarp augalų, kurie natūraliai kaupia toksinus, yra ir priklausantys moliūginių šeimai (lot. Cucurbitaceae). Juose kaupiasi nuodų klasė, vadinama bendru kukurbitacinų pavadinimu. Toksiški junginiai, chemiškai priskiriami steroidams, yra vieni iš karčiausių biochemikams žinomų natūraliai susidarančių junginių, kurių biologinė funkcija yra apsaugoti augalą nuo žolėdžių.
Iš daugelio kultūriniais paverstų moliūginių šeimos atstovų šios karčiosios medžiagos buvo pašalintos tikslingos selekcijos keliu. Tačiau stresą augalams keliančios augimo sąlygos – sausra, aukšta temperatūra ir kt. – gali paskatinti tuos pačius jau „prisijaukintus“ augalus vėl elgtis kaip laukinius ir padidinti kukurbitacinų gamybą. Be to, gali įvykti savaiminis kryžminis apsivaisinimas su laukinėmis šių augalų atmainomis, dėl ko hibridų vaisiai taip pat gali būti kartūs.
Dėl to kartais tenka susidurti su bjauraus kartumo daržovėmis (mums labiausiai pažįstami kartūs agurkai iš kaimiško daržo) ir, nusprendus „iškęsti“ bjaurų skonį, patirti tai, ką toksikologai vadina „toksinio moliūgo sindromu“. O taip nutinka dažniau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai naujausios analizės duomenimis, Prancūzijos ligoninėse nuo 2012 iki 2016 m. užfiksuoti 353 tokie atvejai. Iš jų daugiau nei pusę sukėlė moliūgai, įsigyti daržovių parduotuvėse.
Toksinio moliūgo sindromas dažniausiai pasireiškia viduriavimu (kartais net su krauju), vėmimu ir pilvo skausmais, dėl ko kartais pasireiškia dehidratacija, žemas kraujospūdis, tachikardija, galvos skausmai, galvos svaigimas. Privalgius pakankamai daug karčių moliūgų ar agurkų galima netgi mirtina baigtis dėl skysčių kaupimosi plaučiuose (plaučių edema). Tačiau, kaip neseniai aprašyta recenzuojamame medicinos žurnale JAMA, galimas ir dar vienas keistas apsinuodijimo simptomas – nuplikimas.
Dr. Philippe'as Assouly aprašė du nesusijusius atvejus, kai dvi moterys Prancūzijoje apsinuodijo moliūgais ir iškart po to susidūrė su nemaloniaisiais virškinimo sutrikimais. Tačiau po kelių dienų jas ištiko kur kas nemalonesnė ir labiau matomus pėdsakus paliekanti bėda – plaukų slinkimas.
Pirmoji moteris blogai pasijuto iškart po to, kai suvalgė labai karčios moliūgų sriubos – ją kamavo pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Po savaitės jai pradėjo kuokštais slinkti plaukai galvos ir gaktos srityje. Jos šeimos nariai taip pat ragavo karčiosios sriubos ir patyrė pirmuosius apsinuodijimo simptomus, tačiau jie valgė mažiau, jiems plaukai neslinko.
Antroji moteris taip pat su šeima valgė patiekalą, kuriame buvo moliūgo. Ir nors kiti šeimos nariai moliūgą valgyti atsisakė, nes jis buvo kartus, pacientė „parodė kantrybę“ ir dėl to jau po kelių valandų pradėjo stipriai vemti. Po trijų savaičių jai nuslinko dideli plotai plaukų nuo galvos, pažasčių, gaktos.
Po kelių mėnesių plaukai abiem moterims iš dalies ataugo, bet nenuslinkę plaukai labiau lūžinėjo, buvo silpnesni.
Dr. P.Assouly nesiėmė svarstyti, kokiais fiziologiniais mechanizmais kukurbitacinas sukėlė plaukų slinkimą, bet pažymėjo, kad kai kurie kiti nuodingi augalai panašų efektą gali sukelti sustabdydami ląstelių dalijimąsi.
Medicininių kukurbitacinų poveikio tyrimų iki šiol atlikta labai nedaug, tad iš esmės mechanizmus tenka tik spėlioti. Be to, esama 12 kukurbitacinų kategorijų, kurios aptinkamos skirtinguose vaisiuose. Tikėtina, kad visi jie turi tam tikrą poveikį ląstelių dauginimuisi.
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkai tikrino galimybes kai kuriuos kukurbitacinus panaudoti medicininiais tikslais – kaip priešvėžinius preparatus, nes buvo pastebėtas jų gebėjimas naikinti vėžines ląsteles. Tačiau šių tyrimų buvo atsisakyta po to, kai išaiškėjo, jog šių junginių toksinės savybės yra pernelyg stiprios, kad jie būtų tinkami naudoti žmonėms gydyti.
Dr. P.Assouly tvirtina, kad dėl plaukų slinkimo pradžios ir trukmės „nelieka abejonių“, jog priežastis buvo apkartę moliūgai.
„Panašu, kad naudinga žinoti apie tokią sąsają tarp įprasto, visiems pažįstamo augalo ir nuplikimo“, – daro išvadą mokslininkas. Dar svarbiau žinoti, kad jeigu agurkai, moliūgai ar kiti panašūs vaisiai (arba patiekalai su jais) yra kartūs, tuomet jų valgyti nederėtų.
