„Anksčiau manėme, kad planetos, kurios yra šiek tiek didesnės už Žemę, yra dideli metalo ir uolienų kamuoliai, tarsi padidintos Žemės versijos, todėl jas vadinome superžemėmis“, – sako Monrealio universiteto astronomas Björnas Benneke, vienas iš tyrimo autorių, – „Tačiau dabar įrodėme, kad šių dviejų planetų prigimtis yra visai kitokia: didelę dalį viso jų tūrio greičiausiai sudaro vanduo. Tai pirmas kartas, kai stebime planetas, kurias galima užtikrintai identifikuoti kaip vandens pasaulius – planetų tipą, apie kurio egzistavimą astronomai teoriškai manė jau seniai.“
Norint išsiaiškinti, iš ko sudarytos už mūsų Saulės sistemos ribų esančios egzoplanetos, paprastai reikia nemažai detektyvinio darbo, rašo „Science Alert“. Jos yra labai toli ir labai neryškios, palyginti su žvaigždžių, aplink kurias skrieja, šviesa. Todėl tiesioginius vaizdus gauti labai sunku.
Apie egzoplanetos sudėtį paprastai sprendžiama iš jos tankio, kuris apskaičiuojamas pagal du matavimus – vienas jų atliekamas planetai užtemdžius žvaigždės šviesą, o kitas – pagal žvaigždės spindulinį greitį arba „svyravimą“.
Kai žinote objekto dydį ir masę, galite apskaičiuoti jo tankį.
Dujinio pasaulio, pavyzdžiui, Jupiterio ar net Neptūno, tankis bus palyginti mažas. Uolinių pasaulių, kuriuose gausu metalų, tankis bus didesnis. Žemė yra tankiausia Saulės sistemos planeta – 5,5 gramo kubiniame centimetre, o Saturnas yra mažiausiai tankus – 0,69 gramo kubiniame centimetre.
Duomenys rodo, kad Kepler-138c ir Kepler-138d spinduliai yra 1,51 karto didesni už Žemės spindulį, o masės atitinkamai 2,3 ir 2,1 karto didesnės. Pagal šias charakteristikas abiejų pasaulių tankis yra apie 3,6 g kubiniam centimetrui, t. y. kažkur tarp uolinės ir dujinės sudėties.
„Įsivaizduokite didesnes Europos ar Encelado, vandens turtingų Jupiterio ir Saturno palydovų, versijas, tačiau priartėjusias prie savo žvaigždės“, – sako tyrimui vadovavusi Monrealio universiteto astrofizikė Caroline Piaulet.
Pagal komandos atliktą modeliavimą vanduo sudarytų daugiau nei 50 proc. egzoplanetų tūrio, o jo gylis siektų apie 2000 km. Žemės vandenynų vidutinis gylis yra 3,7 kilometro.
Tačiau Kepler-138c ir Kepler-138d yra daug arčiau savo žvaigždės nei Žemė. Nors ši žvaigždė yra maža, vėsi raudonoji nykštukė, dėl tokio artumo abi egzoplanetos yra daug karštesnės už mūsų pasaulį.
Tai reiškia, kad šių pasaulių vandenynai ir atmosferos vargu ar bus labai panašios į tuos, prie kurių esame pripratę Žemėje.
Mokslininkai spėja, kad Kepler-138c ir Kepler-138d atmosferų temperatūra greičiausiai yra aukštesnė už vandens virimo temperatūrą, todėl šiose planetose atmosferos yra tankios ir sudarytos iš garų
