Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

E.Muskas – apie progresą: smegenyse mikroschemą turintis žmogus valdo kompiuterio pelę mintimis

Praėjus beveik mėnesiui po to, kai pirmajam žmogui buvo implantuota smegenų mikroschema, pranešama, kad šis gali mintimis valdyti kompiuterio pelę, rašo CNN.
Elono Musko bendrovė „Neuralink“
Elono Musko bendrovė „Neuralink“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Apie tai pranešė pats Elonas Muskas, kuriam priklauso prieštaringai vertinamas smegenų lusto startuolis „Neuralink“.

„Pažanga gera, atrodo, kad pacientas visiškai pasveiko ir gali judinti pelę ekrane tiesiog mintimis“, – sakė E.Muskas.

Anot jo, dabar stengiamasi, kad asmuo mintimis sugebėtų paspausti kuo daugiau mygtukų, o to reikia, kai norima ką nors pajudinti. Tokiu atveju reikia pelę spustelti ir vilkti pasirinkta kryptimi.

Tačiau daugiau apie šį bandymą E.Muskas nepasakojo. Iki šiol nėra pateikti ir jokie operacijos ir proceso įrodymai. O į prašymą plačiau pakomentuoti situaciją „Neuralink“ iš karto neatsakė.

Praėjusį mėnesį E.Muskas pranešė, kad bendrovė pirmąkart ir sėkmingai implantavo mikroschemą į žmogaus smegenis.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, bendrovės tikslas – sujungti žmogaus smegenis su kompiuteriais ir padėti įveikti sudėtingas neurologines ligas. Pirmieji naudotojai būtų galūnių netekę asmenys.

Pasak E.Musko, tai jiems leistų „valdyti savo telefoną ar kompiuterį, o per juos – beveik bet kokį įrenginį, tiesiog galvojant“.

„Neuralink“ nėra pirmoji tai atlikusi įmonė, kelios konkuruojančios bendrovės jau yra implantavusios panašius prietaisus.

„Neuralink“ anksčiau jau buvo implantavusi monetos dydžio mikroschemos prorotipus į beždžionių kaukoles. Šio projekto pristatymo metu kelios beždžionės, naudodamosis į jų kaukoles integruotais implantais, žaidė vaizdo žaidimus arba ekrane judino žymeklį.

Ši technologija taip pat buvo išbandyta su kiaulėmis.

Dar 2022 m. „Reuters“ buvo pranešusi apie gautus skundus dėl „Neuralink“ tyrimų metu žiauraus elgesio su gyvūnais. Bendrovės darbuotojai tuo metu teigė, kad bandymai su gyvūnais atliekami skubotai, todėl jie kenčia ir žūva.

„Reuters“ buvo gavusi dešimtis „Neuralink“ dokumentų, iš kurių matyti, kad nepavykusius bandymus teko kartoti, todėl padaugėjo eksperimentų metu išbandytų ir nužudytų gyvūnų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?