„Didžiausias iššūkis papildyti „Starship“ kuro bakus Mėnulyje – tai anglies šaltinio suradimas. Galbūt yra gana didelių anglies klodų krateriuose, kuriuos paliko meteoritai. Tą patį galima pasakyti ir apie vandenilį bei deguonį – jų taip pat reikia ieškoti šešėlyje esančiuose krateriuose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė „SpaceX“ vadovas.
Mintis Mėnulyje statyti „kosminę degalų kolonėlę“ kilo dėl poreikio papildyti erdvėlaivius, kurie skrenda į tolimesnes planetas. Tokios degalų papildymo stoties egzistavimas leistų „Starship“ į orbitą iškėlinėti su tokiu degalų kiekiu, kurio vos pakanka kelionei iki Mėnulio, rašo „Science Alert“.
Tokiu būdu smarkiai sumažėtų bendras erdvėlaivio svoris. Labai svarbu tai, kad kartu kristų ir iškėlimo iš galingos Žemės gravitacijos lauko kaina.
Tuomet „Starship“ galėtų savo degalų atsargas papildyti Mėnulyje ir arba grįžti į Žemę, arba skristi į Marsą ar tolimesnes planetas. Degalų papildymas Mėnulyje yra patrauklus dėl to, kad Žemės palydovo gravitacija yra gerokai silpnesnė, todėl ir atsiplėšti nuo jo galima su mažesnėmis degalų sąnaudomis.
Bet planetų fizkas Philas Metzgeris įspėjo, kad pasiekti anglį, slypinčią po Mėnulio paviršiumi, nebus paprasta.
„Čia, Žemėje, anglies kasyklos įrengimas trunka 20 metų. Čia. Žemėje. Todėl kai kalbama apie anglies kasyklą Mėnulyje, turime suprasti, kad bus gerokai sunkiau. Ypač dėl to, kad turime mažiau supratimo apie šį išteklių ir visiškai neturime kasinėjimo patirties tokioje aplinkoje“, – jis neseniai sakė leidiniui „The Verge“.