Bandymai su žmonėmis – jau kitais metais
Pirmasis didelis pasiekimas – lankstūs „siūlai“, kurie mažiau pažeidžia smegenis nei dabar naudojamos medžiagos.
Siūlai yra 4–6 μm (0.0004-0.0006 cm) pločio, todėl jie gerokai plonesni už žmogaus plauką. Kadangi siūlai tokie ploni, jog žmogaus rankos negali jų tinkamai implantuoti, kitas didelis „Neuralink“ pasiekimas – mašina, kuri automatiškai juos įdeda, praneša „The Verge“.
Mikroschema veikia implantuojant elektrodus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja savanoriškus judesius. Vėliau ji prijungiama prie didesnio masyvo, vadinamo „Link“, galinčio apdoroti, stimuliuoti ir perduoti nervinius signalus.
Ateityje „Neuralink“ mokslininkai tikisi naudoti lazerio spindulį, užuot gręžę skyles kaukuolėje, sakė jie „The New York Times“. Pasak jų pranešimo, pirmieji eksperimentai bus atliekami kartu su Stanfordo universiteto neurologais.
Manoma, kad prietaisas leis pacientams, nevaldantiems galūnių, bendrauti su skaitmeniniais prietaisais, todėl jie galės užsisakyti pirkinius, susirašinėti su draugais ir naršyti internete.
Pristatymo pabaigoje per klausimų ir atsakymų sesiją Muskas atskleidė rezultatus, kurių likusi komanda nesitikėjo: „Beždžionė sugebėjo savo smegenimis valdyti kompiuterį“.
E.Muskas bandymus su žmonėmis tikisi pradėti 2022 m. – dvejais metais vėliau, nei planuota iš pradžių, praneša „IFL Science“.