Bendrovės „Neuralink“ projektas leidžia tūkstančius elektrodų patalpinti žmogaus smegenų paviršiuje. Netrukus prasidės norinčiųjų dalyvauti klinikiniuose bandymuose atranka.
Įmonė teigė, kad JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sprendimas yra svarbus pirmas žingsnis vystant jos technologiją, kuria siekiama tiesiogiai susieti smegenis su kompiuteriais.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad gavome FDA leidimą pradėti pirmąjį klinikinį tyrimą su žmonėmis“, – sakoma „Neuralink“ pranešime E.Musko valdomame socialiniame tinkle „Twitter“.
-
Tiesioginė kompiuterio ir smegenų jungtis tobulėja: beždžionė mintimis valdo kompiuterinį žaidimą
-
E.Muskas pristatė naujausius planus apie mikroschemų implantavimą į žmonių smegenis
-
„Neuralink“ ketina pradėti bandymus su žmonėmis dėl mikroschemų implantavimo į smegenis
-
Turtingiausias pasaulio žmogus: kaip Elonas Muskas susikrovė milijardus?
-
E.Musko įmonė „Neuralink“ pristatė smegenų implanto prototipą ir robotą chirurgą
„Neuralink“ implantų tikslas yra suteikti žmogaus smegenims galimybę tiesiogiai bendrauti su kompiuteriais, per gruodį vykusį pristatymą sakė E.Muskas.
„Sunkiai dirbame, kad pasiruoštume pirmajam žmogui (skirtam implantui), ir akivaizdu, kad prieš įdėdami prietaisą į žmogų norime būti labai atsargūs ir tikri, kad jis gerai veiks“, – tuo metu sakė jis.
„Neuralink“ atliktose demonstracijose monetos dydžio prototipai jau buvo implantuoti į beždžionių kaukoles. Pristatymo metu kelios beždžionės per į jų kaukoles integruotus implantus žaidė vaizdo žaidimus arba ekrane judino žymeklį.
Ši technologija taip pat buvo išbandyta su kiaulėmis.
Chirurginio roboto pagalba kaukolės dalis pakeičiama „Neuralink“ disku, o jo laidai strategiškai įterpiami į smegenis.
Pasak E.Musko, diskas registruoja nervų aktyvumą ir bendru „Bluetooth“ belaidžiu signalu perduoda informaciją į kokį nors prietaisą, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną.
„Tiesą sakant, jis visai neblogai įsitaiso jūsų kaukolėje, – per ankstesnį pristatymą sakė E.Muskas. – Jis gali būti po jūsų plaukais jums to nežinant.“
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad gavome FDA (Maisto ir vaistų administracijos – red.) leidimą pradėti pirmąjį klinikinį tyrimą su žmonėmis“, – penktadienį mikrotinklaraštyje „Twitter“ paskelbė „Neuralink“.
Kovo pradžioje „Reuters“ citavo dabartinius ir buvusius „Neuralink“ darbuotojus, kurie teigė, kad FDA atmetė E.Musko ir jo bendrovės prašymus išbandyti smegenų lustus su žmonėmis. Tuomet agentūra nurodė dešimtis klausimų, į kuriuos bendrovė turėjo atsakyti prieš atlikdama bandymus.
Smegenų signalų perdavimas per „Bluetooth“
Bendrovė bandys implantus naudoti siekiant atkurti regėjimą ir mobilumą jų netekusiems žmonėms.
„Deutsche Welle“ rašo, kad „Neuralink“ yra E.Musko įmonė, kurianti neurolustą. Ji leis smegenų signalus perduoti per „Bluetooth“. Šį procesą būtų galima naudoti tiesiogiai valdyti kompiuterį ar išmanųjį telefoną.
Planuojama, kad imtuvo kapsulė bus tvirtinama už ausies kaip klausos aparatas. Iš jos į smegenis eis į siūlą panašūs elektrodai. Smegenyse būtų implantuota iki 1 500 elektrodų, kurių kiekvienas būtų keturis kartus plonesnis už žmogaus plauką.
Pasak E.Musko, lustas leis kontroliuoti hormonus, valdyti nerimą ir net priversti smegenis dirbti efektyviau. Pradiniai bandymai jau atlikti su žiurkėmis ir beždžionėmis ir buvo sėkmingi, teigė verslininkas.
Visgi be galimybės gydyti neurologines ligas, galutinis tikslas, anot jo, yra užtikrinti, kad dirbtinis intelektas neužgožtų žmonių.
Tarp kitų panašias sistemas kuriančių bendrovių yra „Synchron“, kuri liepą paskelbė Jungtinėse Valstijose implantavusi pirmąjį žmogaus smegenų ir kompiuterio sąveikos mechanizmą.
„Neuralink“ komandos nariai pasidalijo savo planais, apimančiais įvairų technologijos realizavimą – nuo siekio paralyžiuotiems žmonėms grąžinti judrumą, o akliesiems – regėjimą, iki telepatijos ir atsiminimų įkėlimo, galbūt perkeliant juos į pakaitinius kūnus, vėlesniam jų panaudojimui.
Lustas leis kontroliuoti hormonus, valdyti nerimą ir net priversti smegenis dirbti efektyviau.
Tuo metu E. Muskas neseniai įkūrė įmonę, kuri užsiima sudėtingo dirbtinio intelekto kūrimu. Elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovas taip pat prognozavo, kad prie proveržio artėja autonominio vairavimo technologija.
E.Muskas tvirtina, kad smegenų ir mašinų sinchronizavimas yra būtinas, jei norime išvengti, kad dirbtinis intelektas taip mus pralenktų, jog geriausiu atveju taptume panašūs į, jo žodžiais, namines kates.
Visgi ekspertai ir mokslininkai vis dar atsargiai vertina jo viziją simbioziškai sujungti protus su itin galinga kompiuterija.
Gruodžio mėnesį „Reuters“ pranešė apie „Neuralink“ tyrimą dėl skundų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Bendrovės darbuotojai teigė, kad bandymai su gyvūnais buvo atliekami skubotai, todėl jie kentėjo ir žuvo. Agentūra gavo dešimtis „Neuralink“ dokumentų, iš kurių matyti, kad nepavykusius bandymus reikėjo kartoti, todėl padaugėjo eksperimentų metu išbandytų ir nužudytų gyvūnų.
