Pastaruoju metu pastebimas didėjantis emocijų tyrimus atliekančių mokslininkų, tyrėjų ir įvairių kompanijų skaičius. Daugiausia emocijų tyrimai atliekami politinės reklamos, prekės pakuotės, emocinio maisto produktų kūrimo, internetinės svetainės dizaino srityse. Emocijų tyrimams dažniausiai pasitelkiama kompiuterinė emocijų matavimo programa, identifikuojanti septynias pagrindines emocijas veide: nuostabą, džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, panieką ir pasibjaurėjimą.
Moksliškai įrodyta, kad teigiamos emocijos skatina žmones išlaidauti, ilgiau tyrinėti internetines svetaines ar daugiau laiko praleisti prekybos centruose.
„Emocijos sukelia nuotaiką, nuotaika emocijų sukelti negali“, – sakė E.Vaičiukynaitė. Moksliškai įrodyta, kad teigiamos emocijos skatina žmones išlaidauti, ilgiau tyrinėti internetines svetaines ar daugiau laiko praleisti prekybos centruose. Taip pat atskleidė reklaminių plakatų triuką: „Jei reklaminiame plakate esančio žmogaus žvilgsnis bus nukreiptas į stebėtoją, žmogus retai pastebės užrašą ar prekę, esančią šone, todėl reklaminiuose stenduose pagrindinio veikėjo žvilgsnis visuomet būna nukreiptas į prekę.“
Anot tyrėjos, dažniausiai vartotojas stengiasi priimti racionalius sprendimus, bet mūsų racionalumą stipriai riboja laiko neturėjimas. „Čia atsiranda emocinių sistemų skirstymas. Pirmoji sistema yra veikiama emocijų galia ir veikia automatiškai, antroji – paskirsto dėmesį, reikalauja protinių pastangų. Kadangi šiuolaikinis vartotojas dažniausiai jaučia laiko stygių, vadovaujasi būtent pirmąja sistema“, – pasakojo E.Vaičiukynaitė.
Alkanas pirkėjas yra linkęs išleisti daugiau pinigų.
Pradėjus tyrinėti įvairias reklamines žinutes, E.Vaičiukynaitė pastebėjo, kad populiariausias ir daugiausiai naudojamas fonas reklamose yra baltas, todėl, norint patraukti žiūrovų dėmesį, siūlo rinktis įdomesnį sprendimą.
„Taip pat atlikę tyrimą pastebėjome, kad žmonės reklamose mėgsta matyti žmones. Reklama, su gyva būtybe joje, yra kur kas veiksmingesnė, nei tiesiog produkto demonstravimas. O reklamuotojo veide suponuota emocija nulemia ir pirkėjo apsisprendimą. Pavyzdžiui, organizacijos, turinčios tikslą rinkti labdarą, niekuomet ant skrajutės nedės laimingo veido. Į skausmą mums sunku žiūrėti, todėl taip greičiau surenkami pinigai, – apie naudojamus triukus pasakojo tyrėja. – Taip pat įrodyta, kad alkanas pirkėjas yra linkęs išleisti daugiau pinigų.“
Taip, galbūt ir pasitelkiama viena ar kita gudrybe daugiau, bet tai – ne manipuliacija.
E.Vaičiukynaitė džiaugėsi naujausiomis technologijomis, leidžiančiomis tirti tiek reklamas, tiek ir žiūrovo reakcijas į tai, kas jam pateikiama, bet manipuliacija to vadinti ji nenorėtų.
„Kaip rinkodaros ekspertės, mano pagrindinis noras yra suteikti vartotojui tai, ko jam labiausiai reikia ir emocijas matuojančių technologijų dėka mes tai galime daryti kokybiškiau. Taip, galbūt ir pasitelkiama viena ar kita gudrybe daugiau, bet tai – ne manipuliacija. Smegenų mygtukas, kurį paspaudus vartotojas perka tai, kas yra siūloma, dar neatrastas“, – sako E.Vaičiukynaitė.
