Anksčiau Ebola karštligės protrūkio metu mirdavo apie 90% pacientų. Ir šiuo metu, kai medicina stipriai pažengusi į priekį, o galimybė gauti pagalbą Afrikos gyventojams išaugusi šimteriopai, nepavyksta išgebėti net apie 60% užsikrėtusiųjų gyvybių.
Kodėl organizmui taip sunku kovoti su šiuo negailestingu virusu bei jo sukeltais simptomais, aiškina Bostono medicinos centro gydytoja ir Bostono universiteto nacionalinės infekcinių ligų kontrolės skyriaus direktorė Nahid Bhadelia.
Kaip Ebola patenka į organizmą?
Kai virusas patenka į organizmą, pradeda skverbtis į kūno ląsteles ir sparčiai daugintis. Ebola išskiria glikoproteiną, kuris lengvai prisitvirtina prie ląstelių vidinėje kraujagyslių pusėje ir jas niokoja.
Pirmiausia Ebola virusu buvo užsikrėsta nuo gyvūnų, tokių, kaip primatai bei šikšnosparniai. Tarp žmonių jis plinta per seiles ar kitus organizmo skysčius. Patekęs per nosį, burną ir kitus žmogaus kūno kanalus, jis pradeda savo negailestingą darbą.
Ebola gali ilgą laiką išgyventi ir mus supančioje aplinkoje, nebūtinai nešiotojo organizme. Kambario temperatūroje virusas lieka gyvybingu apie porą dienų. „Štai kodėl šios infekcijos kontrolei labai svarbi medicininių įrenginių bei įrankių sterilizacija, patalpų dezinfekavimas bei pacientų izoliacija. Visa tai padėtų užkirsti kelią viruso plitimui“, – aiškina daktarė.
Kas vyksta organizme užsikrėtus Ebola virusu?
Kai virusas patenka į organizmą, pradeda skverbtis į kūno ląsteles ir sparčiai daugintis. Ebola išskiria glikoproteiną, kuris lengvai prisitvirtina prie ląstelių vidinėje kraujagyslių pusėje ir jas niokoja. Tuomet prasideda staigus kraujavimas, kuris sukelia organizmo šoką, o galiausiai – ir mirtį.
Ebola virusas taip pat sugeba meistriškai išvengti natūralios organizmo apsaugos. Jis blokuoja baltųjų kraujo kūnelių siunčiamus signalus imuninei sistemai. Maža to, juos užkrečia ir taip nukeliauja į kitas kūno dalis, įskaitant kepenis, inkstus, blužnį ir smegenis.
„Kaskart, kai viena iš ląstelių užsikrečia Ebola virusu bei žūva, jos turinys pasklinda aplink ir tai suaktyvina citokino molekules. Sveikame kūne jos išprovokuoja uždegiminę reakciją ir organizmas sužino, jog yra puolamas. Ebola atveju, atsiranda labai didelis citokinų kiekis, kas sukelia į stiprų gripą panašius simptomus. Tai galima laikyti pirmuoju susirgimo Ebola hemoragine karštlige ženklu“ – aiškina Bhadelia.
Kokie simptomai pasireiškia susirgus Ebola karštlige?
Atlikę laboratorinį tyrimą mokslininkai nustatė, kad kai kurių žmonių ląstelės šio genetiškai nulemto požymio neturi arba jis yra mutavęs tiek, jog virusas čia patekti negali.
Nors žinoma ir tokių ekstremalių hemoraginių simptomų, kaip kraujavimas iš akių, nosies, ausų, tačiau dažniausiai liga prasideda į gripą panašiais požymiais.
„Tik 20% infekuotojų smarkiai kraujuoja, – teigia N.Bhadelia, – Kai kurie žmonės spėja užkirsti kelią ligai dar iki šio taško, o kai kurie gali patirti nedidelį kraujavimą, pavyzdžiui, iš dantenų ar mažų žaizdelių“.
Į gripą panašūs simptomai paprastai atsiranda pirmoje ligos stadijoje. Po to seka vėmimas, viduriavimas, sumažėjęs kraujospūdis ir anemija. Smarkiai kraujuoti ligonis pradeda tik ligai smarkiai pažengus. Kartu su tuo atsiranda ir organų nepakankamumas, tuomet organizmą ištinka šokas, kuris baigiasi mirtimi.
Kodėl kai kurie žmonės išvengia šios infekcijos?
Svarbiausia yra du veiksniai: pirmiausia – kiekvieno asmens individuali sveikatos būklė. Tai yra imuninės sistemos stiprumas, arba organizmo gebėjimas apsiginti nuo virusinės infekcijos. Antra – sąlyčio su užkrėstuoju tipas. Greitas atsigavimas yra labiau tikėtinas, jeigu prie infekcijos židinio buvo prisiliesta mažiau kartų arba infekuotasis buvo dar ankstyvoje ligos stadijoje ir jo kūno skysčiuose buvo mažiau virusų.
Be to, yra žinoma, kad Ebola virusui prasibrauti pro žmogaus ląstelių paviršių reikia specialaus genetinio požymio. Atlikę laboratorinį tyrimą mokslininkai nustatė, kad kai kurių žmonių ląstelės šio genetiškai nulemto požymio neturi arba jis yra mutavęs tiek, jog virusas čia patekti negali. Vis dėlto, Ebola tyrimai yra dar labai ankstyvoje stadijoje ir plačiau komentuoti apie viruso elgseną mokslininkai nedrįsta.
Šiuo metu medikai ir tyrėjai ieško optimaliausių gydymo metodų. Jie kuria vaistus, kurie veikia keliais skirtingais būdais. Vienas iš jų yra blokuoti viruso dauginimąsi ląstelių viduje: „Iš esmės numatoma visiškai sustabdyti virusą, neleidžiant kopijuoti jam savo genetinės medžiagos ir taip kurti naujus virusus“ – teigia Bhadelia.
Kitas būdas paremtas organizmo imuninės sistemos stiprinimu, leidžiant jai „susipažinti“ su susilpninta viruso versija ir taip sukuriant veiksmingą atsaką į infekciją. Galiausiai bandoma kurti ir antikūnus konkrečiai nuo šio viruso, kurie suteiktų imuninei sistemai impulsą iš išorės.
Primename, kad Ebola viruso proveržiai užfiksuoti Siera Leonėje, Liberijoje, Gvinėjoje ir Nigerijoje.
