Ertmė dar neištyrinėta. Tai viena iš keturių dabar žinomų piramidės ertmių, tarp kurių yra karaliaus ir karalienės kambariai ir didžioji galerija.
Nėra žinoma nei šios kiaurymės sukūrimo priežastis, nei ar apskritai joje esama ko nors vertingo, nes kol kas nėra aptikta būdo iki jos prieiti, rašo BBC.
Apie šį atradimą po dvejus metus trukusio piramidžių komplekso tyrimo paskelbė bendra Prancūzijos ir Japonijos mokslininkų komanda.
Tyrimui buvo naudojamas metodas, vadinamas muografija. Juo įmanoma nustatyti tankio pokyčius didelėse uolinėse struktūrose.
Didžioji, arba Chufu (Cheopso) piramidė buvo pastatyta valdant faraonui Chufu, tarp 2509 ir 2483 m.p.m.e.
140 m. aukščio piramidė yra pati didžiausia Egipte, ji yra ties Kairu esančioje Gizoje.
Chufu piramidėje yra ir trys jau seniau žinomos didelės vidinės patalpos bei koridorių tinklas – žinomiausias iš jų yra 47 m. ilgio ir 8 m aukščio Didžioji galerija.
Naujoji ertmė yra tiesiai virš Didžiosios galerijos, ji turėtų būti panašių matmenų.
„Kol kas nežinome, ar ši didelė kiaurymė yra horizontali, ar pasvirusi, nežinome, ar ją sudaro vientisa struktūra, ar kelios susijungiančios struktūros. Esame tikri tik tuo, kad ten yra didelė kiaurymė, ir kad jos, kiek man žinoma, pagal jokias teorijas ten neturėjo būti“, – sakė Paryžiaus HIP instituto mokslininkas Mehdi Tayoubi.
Tyrimą atlikę mokslininkai, nusakydami naujai aptiktą kiaurymę, labai atsargiai renkasi žodžius ir niekada nevadina jos „patalpa“.
Cheopso piramidėje esama struktūrų, kurios, ekspertų manymu, piramidės statytojų galėjo būti suformuotos vengiant sumažinti viršuje esančio akmens slėgį piramidės pamatui. Pavyzdžiui, virš didžiosios Karaliaus menės yra penkios tokios ertmės.
Žinomas amerikiečių archeologas Markas Lehneris, priklausantis pastarąjį tyrimą atlikusios grupės „ScanPyramids“ darbo vertinimo komisijai, sakė, kad muonų mokslas yra patikimas, tačiau jis pats kol kas nėra įtikintas atradimo reikšmingumu.
„Gali būti, kad tai yra tokia ertmė, kurią statytojai paliko norėdami nuo didelio piramidės svorio apsaugoti plonutes Didžiosios galerijos lubas. Šiuo metu tai tėra didžiulis tankių skirtumas, anomalija. Tačiau mums reikia į ją labiau sutelkti dėmesį, ypač tokiais laikais, kai nebegalime piramidės tyrinėti viską sprogdindami paraku, kaip XIX a. pradžioje tai darė britų egiptologas Howardas Vyse'as“, – aiškino M.Lehneris.
Vienas iš tyrimą atlikusios grupės vadovų, Kairo universiteto mokslininkas Hany Helalas, įsitikinęs, jog kiaurymė yra per didelė, kad jos paskirtis būtų tik slėgio sumažinimas, tačiau supranta, kad tai yra ginčo klausimas.
„Šiuo metu užsiimame tuo, kad bandome suprasti piramidžių vidaus struktūrą ir kaip ši piramidė buvo pastatyta. Žinomi egiptologai, archeologai ir architektai – visi turi savo hipotezių. O mūsų darbas – pateikti jiems duomenis. Būtent jie turės mums pasakyti, kas yra tikėtina, o kas – ne“, – sakė H.Helalas.
Didelę dalį neužtikrintumo šiuo atveju suteikia tai, kad dabar turimi muografijos duomenys yra santykinai mažo tikslumo.
Ši neinvazinė tyrimo technologija, išvystyta per pastaruosius 50 metų, yra naudojama analizuojant tokių įvairių struktūrų, kaip ugnikalniai ir ledynai, vidaus sandarą. Ji netgi buvo naudojama avariją patyrusios Fukušimos atominės elektrinės vidaus analizei.
Šio tyrimo pagrindas yra didelės energijos iš kosmoso atkeliaujančios dalelės, nuolat skrodžiančios Žemės paviršių. Kai šie milžinišku greičiu keliaujantys kosminiai spinduliai susiduria su oro molekulėmis, susidaro tam tikras „dukterinių“ dalelių, vadinamų muonais, spektras. Pastarosios taip pat juda beveik šviesos greičiu ir su materija sąveikauja labai menkai. Tad, pasiekusios kokį nors paviršių (pvz., uolinį), jos prasiskverbia labai giliai.
Tačiau dalis šių dalelių bus absorbuotos ir atspindėtos uolienoje esančių mineralų molekulių, todėl padėjus muonų jutiklį po dominančia struktūra gaunamas muonų tankio anomalijos vaizdas.
„ScanPyramids“ piramidės tankio anomalijas nustatė taikydami tris skirtingas muografijos technologijas – visų jų pateikti duomenys apie kiaurymės poziciją ir dydį sutapo.
Paryžiaus-Saklė universiteto CEA-IRFU instituto mokslininkas Sébastienas Procureuras pabrėžė, kad muografija mato tik stambias struktūras ir kad mokslininkų duomenyse užfiksuotas ne šiaip piramidės statyboje panaudotų uolienų porėtumas.
„Muonų technologija matuoja integruotą tankį. Tad jeigu visur būtų skylių, tuomet integruotas tankis visomis kryptimis būtų daugiau ar mažiau vienodas, nes viskas būtų suvidurkinta, tačiau jeigu fiksuojamas muonų perteklius, vadinasi, kažkur yra didesnė kiaurymė. Tirdami šveicarišką sūrį tokių duomenų negautume“, – sakė S.Procureuras.
Dabar mokslininkai spręs klausimą, kokiais būdais naujai atrastą kiaurymę reikės tirti toliau.
Prancūzijos nacionalinio kompiuterių mokslo ir taikomosios matematikos instituto (Inria) atstovas Jean-Baptiste'as Mouret sakė, kad jis su kolegomis jau turi idėjų, kaip tęsti tyrimus, tačiau jų taikymo galimybes pirmiausiai turės patvirtinti Egipto valdžia.
„Mūsų idėja – išgręžti mažutę skylutę, per kurią galėtume ištyrinėti tokį monumentą. Tikimės turėti robotą, kuris galėtų tilpti per 3 cm skersmens skylutę. Iš esmės mes kuriame skraidančius robotus“, – sakė Prancūzijos mokslininkas.
