„Į šį eksperimentą pakvietėme skirtingų profesijų atstovus nuo 25 iki 35 metų. Iš viso tyrime dalyvavo šeši asmenys – 3 vyrai ir 3 moterys. Dvi dienas buvo sekama dalyvių savijauta, kai jie dirbo savo įprastoje atviro biuro erdvėje. Šiuo nedideliu eksperimentu siekėme suprasti, ar iš tikrųjų garsai darbinėje aplinkoje gali lemti geresnę arba prastesnę savijautą“, – teigia tyrimui vadovavusi KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė.
Pagrindinis rodiklis – širdies dūžiai
Eksperimento metu buvo analizuojami dalyvių širdies dūžiai per minutę. Pasak dr. Eleonoros Šeimienės, širdies dūžiai, kaip rodiklis, yra tiesiogiai siejami su žmogaus darbingumu ir gebėjimu susikoncentruoti. Tikėtina, kad dalyviai, kuriems širdies dūžiai buvo retesni, tą dieną galėjo geriau atlikti užduotis.
„Nedidelės apimties tyrimas parodė, kad triukšmas darbinėje aplinkoje, visgi, mus veikia. Dviem iš šešių dalyvių buvo gana ryškiai matomi pokyčiai ir pasikeitusi savijauta – kai dirbo įprastą darbą su ausinėmis, jų širdies dūžių kiekis per minutę buvo ženkliai sumažėjęs. Kitiems dviem žmonėms taip pat buvo pastebėti pokyčiai, tik jie ne tokie žymūs kaip pirmų dviejų atvejų. Galiausiai, likusiems dviem dalyviams triukšmas nepadarė jokios įtakos. Pilotinis eksperimentas parodė, kad triukšmas kai kuriuos žmones mažai veikia, o kitiems jaučiasi kur kas labiau ir turi netgi realios įtakos susikaupimui bei produktyvumui“, – teigia dr. E. Šeimienė.
Reikia įvertinti, kad kiekvieno žmogaus savijauta gana greitai kinta nuo tam tikrų veiksnių: paskirtų užduočių, asmeninių santykių, įvairių situacijų. Dėl šios priežasties papildomai eksperimento metu dalyviai pildė klausimyną, kuriame reflektavo savo savijautą konkrečiu dienos momentu. Tokie saugikliai buvo naudojami tam, kad labiau eksperimentą priartinti prie įprastų sąlygų ir fiksuoti žmogaus savijautą jo kasdieninėje darbo aplinkoje.
Triukšmo žala sveikatai
Viena dažnesnių problemų atviruose biuruose – triukšmo paplitimas. Tyrimai rodo, kad darbuotojams atvira darbo erdvė gali kelti stresą, tapti nepasitenkinimo, kritusio produktyvumo ir išsiblaškymo priežastimi. Nustatyta, kad nuolatinis triukšmas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų: klausos praradimą, širdies kraujagyslių sistemos ligas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė išskiria, kad teisės aktai pirmiausiai saugo darbuotojus nuo triukšmo sukelto klausos praradimo.
„Apie triukšmo problemą atviruose biuruose vis dar vangiai kalbama, nors su ja susiduria daugelis organizacijų. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje viešojo administravimo, švietimo, sveikatos sektoriuose nuo ketvirtadalio iki penktadalio darbuotojų nurodo, kad jiems tenka dirbti triukšmingoje aplinkoje. Tačiau žinome, kad triukšmo darbe pasekmės yra ne tik klausos praradimas, bet ir nelaimingi atsitikimai, stresas ar sumažėjęs dėmesys, produktyvumas. 2017 m. Prancūzijoje publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 617 biurų darbuotojų iš 27 kompanijų, parodė, kad triukšmas neabejotinai veikė darbuotojų gebėjimą susikoncentruoti ir turėjo įtakos jų darbingumui. Pagrindiniais triukšmo šaltiniais buvo įvardinti biuro technikos skleidžiami garsai, pokalbiai tarp kolegų ir telefonu bei žingsnių garsai“ – nurodo dr. J. Stanislavovienė.
Kokie galimi sprendimai?
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojos, norint išspręsti triukšmo problemas atviruose biuruose, pirmiausia rekomenduojama galvoti apie organizacines triukšmo mažinimo priemones.
„Steigiant ar pertvarkant įmonių erdvę, vadovams vertėtų pagalvoti apie biuro išplanavimą, garso slopinimo sistemą ar sugeriančią dangą. Taip pat išvengti triukšmo gali padėti įvestos biuro taisyklės, pavyzdžiui, darbuotojai turėtų atsiliepti į skambučius pokalbių zonoje arba galėtų šnekučiuotis su kolegomis tik laisvalaikio erdvėje. Jeigu šių priemonių nepakanka arba jas sunku įdiegti, reikėtų galvoti apie asmenines apsaugos priemones. Tai gali būti garsą slopinančios ausinės, kurios padėtų sumažinti neigiamą triukšmo poveikį“, – sako dr. J. Stanislavovienė.
Hibridinis triukšmo slopinimas
Kiekvienas žmogus yra individualus, tad ir triukšmas gali paveikti skirtingai. Pasak Šarūno Urbono, „Huawei“ produktų vadovo Lietuvoje, dėl šios priežasties ausinių garso slopinimą galima prisitaikyti pagal save.
„Pilotiniame eksperimente naudotose ausinėse „Huawei FreeBuds Pro“ yra pritaikyta hibridinė aktyvaus triukšmo slopinimo technologija. Tai reiškia, kad į vidų ir į išorę nukreipti mikrofonai aptinka ausies išorėje ir viduje likusį triukšmą ir jį izoliuoja tiksliais antigarsiniais signalais. Pastebėtina, kad triukšmas gali būti labai įvairus: nuo kolegų pašnekesių iki kavos aparato. Tad šios ausinės turi tris garso slopinimo režimus, kuriuos automatiškai atpažįsta aplinką ir pritaiko pagal situaciją tinkamą triukšmo slopinimą. Pavyzdžiui, skrendant lėktuvu ar esant panašioje triukšmo zonoje, ausinės pritaiko „Ultra“ režimą. Taip pat šios ausinės leidžia pasiekti net iki 40 decibelų triukšmo slopinimo efektą, todėl net ir esant prie didelio triukšmo šaltinio, galima ramiai dirbti. Šias ausines tikrai galima dėvėti visą darbo dieną, kadangi išmanus, kompaktiškas ir lengvas ausinės dizainas suteikia komforto jausmą beveik nejaučiant jų ausyse“, – teigia Š. Urbonas.
„Huawei FreeBuds Pro“ ausinės taip pat pasižymi neįprastai ilgu veikimo laiku ir įkrovimo sistema. Įjungus triukšmo slopinimą vienu įkrovimu galima klausytis muzikos iki 4,5 valandos, o kartu su įkrovimo dėklu – iki 20 valandų. Beje, šias ausines galima įkrauti ne tik tradiciniu būdu, bet ir išmaniai. Tai reiškia, kad turint atvirkštinio įkrovimo funkciją, ausinių įkrovimo dėklą galima pakrauti naudojant išmanųjį telefoną arba planšetinį kompiuterį.
