Tačiau iki šiol tik nedaugelyje tyrimų buvo tirta, kodėl valgymas vėlai vakare yra susijęs su didesniu kūno svoriu. Būtent tai buvo siekiama išsiaiškinti neseniai JAV atliktame tyrime.
Mokslininkai nustatė, kad valgymas keturiomis valandomis vėliau nei įprastai iš tikrųjų pakeitė daugelį fiziologinių ir molekulinių mechanizmų, kurie skatina svorio augimą.
Šis darbas papildo kitus neseniai paskelbtus darbus, kuriuose nustatyta, kad valgymas ankstyvuoju paros metu yra naudingesnis tiek apetitui, tiek kūno svorio kontrolei.
Vėlyvas valgymas
Tyrimo metu 16 dalyvių laikėsi dviejų skirtingų valgymo grafikų, kurių kiekvienas iš viso truko šešias dienas.
Pagal pirmąjį protokolą dalyviai paskutinį kartą valgė likus maždaug šešioms valandoms ir 40 minučių iki miego.
Pagal antrąjį protokolą dalyviai visus dienos patiekalus valgė maždaug po keturių valandų. Paskutinį kartą jie valgė likus dviem su puse valandos iki miego.
Tyrimas buvo atliktas kontroliuojamoje laboratorijoje, todėl buvo užtikrinta, kad kiekvienos grupės dalyviai valgytų vienodą maistą ir kad visi jų valgymai būtų tolygiai išdėstyti maždaug keturių valandų intervalu.
Siekdami suprasti, kaip vėlyvas valgymas veikia organizmą, tyrėjai specialiai nagrinėjo tris skirtingus rodiklius, kurie yra susiję su svorio didėjimu: apetitą, valgymo laiko įtaką energijos sąnaudoms ir
riebalinio audinio molekulinius pokyčius.
Komanda nustatė, kad, palyginti su ankstyvuoju valgymo modeliu, vėlyvasis valgymas ne tik padidino subjektyvų alkio jausmą kitą dieną, bet ir padidino „alkio“ hormonų santykį kraujyje – nepaisant to, kad dalyviai abiejų protokolų metu valgė identišką maistą.
Vėlyvas valgymas taip pat sumažino kitą dieną sudeginamų kalorijų skaičių. Dalyviams, kuriems buvo atlikta riebalinio audinio biopsija, vėlyvas valgymas taip pat sukėlė molekulinius pokyčius, skatinančius riebalų kaupimąsi.
Kartu šie rezultatai rodo, kad vėlyvas valgymas sukelia daug fiziologinių ir molekulinių pokyčių, kurie laikui bėgant gali lemti svorio augimą.
Valgymo laikas neatsiejamas nuo žmonių cirkadinio ritmo, nes paprastai miegame, kai lauke tamsu, o valgome, kai šviesu.
Kai valgome vėlai, tai gali pakenkti natūraliam cirkadiniam ritmui ir sutrikdyti organizmo alkio signalus bei kalorijų naudojimo ir riebalų kaupimo būdus. Tačiau kol kas šis ryšys įrodytas tik atliekant tyrimus su gyvūnais.
Atsižvelgiant į tai, kad naujasis tyrimas buvo atliktas tik su ribotu dalyvių skaičiumi ir per labai trumpą laiką, reikės daugiau tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti, ar šie pokyčiai yra tik laikini ir kokią įtaką ilgalaikis valgymas vėlai vakare gali turėti svorio augimo mechanizmams.
