Mokslininkai inkstų funkcijos inhibitorių pavadino VU041. Jis buvo išbandytas su pagrindiniu maliarijos pernešėju – uodu Anopheles gambiae, o taip pat Zikos viruso bei kitų infekcijų pernešėju Aedes aegypti. Tyrimo duomenis publikavo recenzuojamas žurnalas „Scientific Reports“.
Per keletą pastarųjų dešimtmečių nuodijimo įvairiais insekticidais, veikiančiais jų nervų sistemą, uodai įsigudrino įgyti šiems nuodams atsparumą. O naujasis tyrimas parodė, kad inkstų nepakankamumą (tiksliau, Malpigijaus vamzdelių funkcijos išjungimą) sukeliantis preparatas gali apeiti visus įgytus atsparumus ir yra ne šiaip mirtinas, bet ir labai efektingai uodų mirtį sukeliantis preparatas.
„Iš esmės mes neleidžiame uodams gamintis šlapimo po to, kai jie prisiurbia kraujo“, – sakė anesteziologijos ir farmakologijos profesorius J.Dentonas.
Prisiurbus kraujo, uodo kūno masė gali padidėti du ar net tris kartus. Bet be naudingų maistinių medžiagų kraujyje yra ir nereikalingų priemaišų – nuodingų druskų. Pavyzdžiui, jeigu skubiai nebus atsikratyta kalio chlorido, kurio gausu eritrocituose, paties uodo ląstelių membranos gali depoliarizuotis ir iškart nužudyti vabzdį.
„Dėl to evoliucijos eigoje buvo išvystytas staigus šlapinimosi efektas, kuris greitai atskiria sūrų vandenį nuo visų mitybinių medžiagų, reikalingų kiaušinėlių išmaitinimui. Daugelis žmonių net nenutuokia, kad uodai turi inkstus ir kad kraujo siurbimo metu jie beveik tuo pačiu metu žmogų dar ir apšlapina“, – pasakojo mokslininkas.
„O mūsų junginys slopina šlapimo gaminimą, todėl uodai išsipučia ir negali reguliuoti savo tūrio. Kartais jie tiesiog sprogsta“, – sakė farmakologas.
Įprastiniai uodams naikinti skirti insekticidai neselektyviai veikia ir patinus, ir pateles bet kokioje jų raidos stadijoje, tad dėl šių preparatų uodai patiria gana stiprų spaudimą vystyti genetinį atsparumą.
„Prognozuojame, kad taikiniu pasirinkę krauju mintančias pateles sukelsime silpnesnį selektyvų spaudimą vystyti atsparumą suteikiančias mutacijas“, – teigė J.Dentonas.
Mokslininkai įrodė, kad VU041 į uodų organizmą patenka ir per odą, tad tai reiškia, kad jo pagrindu galima gaminti purškiamus nuodus. Be to, mokslininkai patikrino – šis insekticidas nekelia jokios grėsmės bitėms.
Dabar atliekami purškiamos preparato formos kūrimo darbai. Jei jie bus sėkmingi, reikės atlikti pakartotinus saugumo tyrimus prieš pradedant šį junginį naudoti realiomis sąlygomis.
