Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės „ESET Lietuva“ IT inžinierius Lukas Apynis sako, kad „City Bee“, „Orakulas.lt“, „Darni pora“, „Domenai.lt“ ir kt. nebuvo pirmosios tokios masto programišių aukos Lietuvos istorijoje.
Kibernetinio saugumo ekspertai pateikia ekspertines įžvalgas apie duomenų nutekėjimo skandalus Lietuvoje ir apžvelgia pasaulines tendencijas, tarp kurių „T-Mobile“, „Snapchat“, „Microsoft“ „Xbox Live“ ir „Google Play“, rašoma pranešime spaudai.
Kompetencijų trūkumas
Kaip teigia IT specialistai ir saugumo ekspertai, Lietuvoje vis dar trūksta supratimo ir elementarių žinių apie kibernetinį saugumą, todėl tokie ir panašūs duomenų nutekėjimo atvejai neturėtų stebinti. „Galime prisiminti kelių metų senumo incidentą, kai buvo pavogta asmeninė vienos grožio klinikos pacientų informacija. Programišiai, įsilaužę į klinikos „Grožio chirurgija“ sistemas, pavogė labai jautrius bendrovės duomenis: pacientų nuotraukas ir kitą asmeninę informaciją apie gydymą. Jie šantažavo įmonę ir, galimai, nukentėjusius pacientus vertė išsipirkti pavogtus duomenis“, – prisimena L.Apynis.
Deja, pasak jo, iš „Grožio chirurgijos“ klaidų pasimokyta nebuvo, o tai aiškiai signalizuoja, jog Lietuvoje vis dar stokojama kompetencijos šiuo ypač svarbiu saugumo klausimu. „Sakyti, kad visas Lietuvos verslo sektorius pilnai neužtikrina savo vidinių sistemų saugumo, tikrai negalima, tačiau didžiausia ir dažniausia problema yra aplaidumas arba mažas domėjimasis saugumu – kompetencijos stoka“, – sako IT inžinierius.
L.Apynio pasiteiravus, ar jau galima daryti bent preliminarius spėjimus, kaip programišiams pavyko gauti įmonių ir internetinių puslapių duomenis, pašnekovas sako, kad yra nemaža tikimybė, jog tai nutiko taip, kaip pats programišius ir sakė – atsitiktinai rado neapsaugotus duomenis. „Kaip jis pats viešai teigė, tiesiog rado neapsaugotus duomenis viename „Citybee“ serverių ir juos pasisavino. Po tyrimo turėtų paaiškėti, kaip viskas buvo iš tiesų. Kaip minėjau, tai būtų aplaidumas ir kompetencijų stoka. Prastai sukonfigūruotas serveris, kuriame buvo saugomi svarbūs klientų duomenys“, – sako specialistas.
Su juo sutinka ir tinklo saugumo sprendimus siūlančios įmonės „Heximus“ IT skyriaus vadovas Tadas Burba, kuris duomenų apsaugos lygį Lietuvoje vertina kaip mažų mažiausiai nepakankamą. „Skaitmenizacijos vystymosi tempai yra spartesni nei gebėjimas įvertinti iš to kylančias grėsmes – įskaitant ir tinkamą duomenų apsaugą. Daugelis organizacijų vis dar nesugeba įvertinti, kad duomenys yra vienas brangiausių resursų ir jų apsaugai skiria per mažai dėmesio. Nors mes, kaip ir kitos šioje srityje pažengusios šalys, turime visus technologinius įrankius, deja, jų neišnaudojame“, – teigia T.Burba.
Pasaulinės tendencijos
Kaip pasakoja L.Apynis, tokios ir panašios kibernetinės atakos prieš verslą pasaulinėje praktikoje taip pat nėra naujiena. ESET specialistai yra analizavę ne vieną plačiai nuskambėjusį atvejį už Lietuvos sienų. „Turime nemažai tokių situacijų pasaulyje. Vienas iš pavyzdžių, kai iš didelės telekomunikacijų bendrovės – „T-Mobile“ nutekėjo duomenys iš vidaus. Vienas iš darbuotojų pasisavino daugiau nei 1,5 milijono klientų įrašų ir bandė juos parduoti. Po tokių atvejų buvo diegiami DLP (Data Loss Prevention) ir papildomi saugumo sprendimai, samdomos trečiųjų šalių auditavimo ir saugumo įmonės, kurios užsiima įmonių saugumu.
Kitas pavyzdys būtų vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi socialinis tinklas – „Snapchat“. Bendrovė nukentėjo nuo įprasto sukčiavimo – „phishing“ atakos, daugiausia dėmesio skiriant el. laiškui, kurį neva atsiuntė „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis. Laiške darbuotojų buvo prašoma pasidalinti konfidencialia ir darbo užmokesčio informacija. Suktybės nepastebėję įmonės darbuotojai pasidalino konfidencialiais duomenimis“, – pasakoja „ESET Lietuva“ IT inžinierius.
Panašių atvejų būta ir daugiau. Štai 2015 m. „Chrome“ plėtinys „Webpage Screenshot“, skirtas ekrano kopijoms fotografuoti, nutekino neskelbtinus duomenis iš savo 1,2 milijono vartotojų. Tais pačiais metais „Microsoft Xbox Live“ patyrė kibernetinę ataką, kai buvo „nulaužtas“ saugos sertifikatas, o 2018 m. „Google Play“ internetinėje parduotuvėje buvo aptiktos netikros bankininkystės programos, kurios vogdavo jomis besinaudojančių žmonių mokėjimo kortelių duomenis.
„Ir nors tai tikrai plačiai nuskambėjusios istorijos, ne visi, įskaitant ir Lietuvos verslus, iš jų pasimokė, nes vis dar vyrauja neteisinga nuostata – „čia didelės kompanijos, man, tai taip tikrai nenutiks“, – pabrėžia T.Burba.
Skaudžiausias smūgis – reputacijai
Tad kodėl Lietuvos įmonės vis dar rizikuoja savo duomenų saugumu? T.Burba turi paaiškinimą. „Todėl, kad vis dar nesuvokiame, kad duomenys yra vienas brangiausių išteklių, kurį praradus patiriami ne tik materialiniai, bet ir reputaciniai nuostoliai. Tą lemia kultūriniai ypatumai – beveik niekada nekreipiame dėmesio, kol nenukenčiame asmeniškai. Nepakankamas įvertinimas kyla iš to, jog Lietuvoje dar nėra susiformavusi praktika, kas tiesiogiai paveikia nepageidaujamas pasekmes“, – teigia IT specialistas.
Anot jo, nutekėjus įmonės duomenims, kyla gausybė nemalonumų, tačiau esminės problemos yra dvi: įmonės veiklos paralyžiavimas ir labai stiprus smūgis reputacijai. „Pirmuoju atveju, įvykus incidentui, įmonė gali prarasti intelektinius duomenis – „know-how“, nuo kurių gyvybiškai priklauso organizacijos veiklos procesai. Antru atveju, tikėtina, patirti reputacinius nuostolius. Krizės valdymas pareikalauja keleriopai didesnių išlaidų nei investicijos į duomenų saugumą. Taipogi organizacijoms grės ir baudos. Abiem atvejais gali iškilti organizacijos egzistencijos grėsmė“, – neabejoja T. Burba.
Tuo metu patys programišiai, kaip aiškina pašnekovas, neteisėtai gautus duomenis dažniausiai naudoja šantažui, siekiant gauti piniginę naudą. „Pagrindinis programišių tikslas yra pasipelnymas. Pavogti duomenys naudojami įmonei šantažuoti siūlant juos išsipirkti, gali būti pasiūlyti įsigyti konkurentams arba parduoti viešai, tokiu būdu suduodant smūgį pasitikėjimu įmone“, – pasakoja T.Burba.
Bando keltis iš žiemos miego
Visgi kibernetinėms atakos dažnėjant ir mūsų šalyje, pasak T. Burbos, Lietuvos bendrovės po truputį pradeda rodyti gyvybės ženklus duomenų saugumo srityje. „Po pastarųjų įvykių šalyje juntamas verslo susidomėjimas duomenų apsaugos sprendimais. Padaugėjo įmonių, norinčių atlikti duomenų saugos auditą bei įvertinti galimybes siekiant sustiprinti saugumą. Susidomėjimas vertinamas teigiamai, tačiau vien padidėjusio susidomėjimo neužtenka. Darbuotojai skuba keisti slaptažodžius, tačiau daugelis organizacijų netikrina ar pati sistema yra neprieina tretiesiems asmenims“, – sako „Heximus“ IT skyriaus vadovas.
Visgi, pasak jo, vieno sprendimo užtikrinti kibernetinį saugumą nėra, todėl yra būtinas visapusiškas įmonių požiūris į duomenų apsaugą. „Reikia stiprinti tinklo apsaugą pasitelkiant saugumo sprendimų siūlomus produktus ir priemones, pasirūpinti tik autorizuotu priėjimu prie duomenų bei perduoti duomenis tik saugiais kanalais. Nuolatos daryti atsargines duomenų kopijas į saugias lokacijas bei skirti atitinkamą dėmesį darbuotojų, dirbančių su duomenimis, kvalifikacijos ir kompetencijos stiprinimui. Testuoti darbuotojų atsparumą, periodiškai vykdant imituojamas „phishing‘o“ atakas. Laikantis šių rekomendacijų, galima tikėtis ilgalaikių rezultatų“, – tikina T.Burba.
Labai dažnai duomenų vagystės nutinka dėl žmogiškosios klaidos, todėl, kaip sako L.Apynis, įmonėms, norinčioms būti tikroms dėl savo duomenų saugumo, ne tik svarbu rinktis patikimas apsaugos sistemas, bet ir investuoti ir į pačių darbuotojų apmokymą. Rizikų, pasak specialisto, išlieka ir naudojant gamintojo įdiegtas apsaugas arba nemokamas antivirusines programas. „Pastarosios neturi tam tikrų svarbių funkcijų ir gali pavėluotai aptikti kenkėjiškas programas, kai jos būna jau atlikusios savo darbą. Todėl vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti – pažangios saugumo programinės įrangos arba naujos kartos antivirusinės programos naudojimas“, – teigia L.Apynis.
