Anot RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ievos Sitnikovienės, šis seminaras buvo skirtas valstybės ir savivaldybių institucijų komunikacijos specialistams ir dirbantiems informacijos sklaidos srityje.
RSC vadovas Ernestas Jasaitis džiaugėsi, kad komunikacijos specialistų bendruomenė apie krizinės informacijos teikimo specifiką galėjo sužinoti ne tik iš Lietuvos, bet ir Norvegijos bei Graikijos šios srities profesionalų.
Pristatė praėjusiais metais atliktą sociologinį tyrimą dėl RSC žinomumo bei visuomenės informuotumo apie radiacinę saugą.
„Linkiu, kad niekada neįvyktų branduolinė arba radiologinė avarija ir nereikėtų dalyvauti krizių komunikacijoje“, – teigė E.Jasaitis.
I.Sitnikovienė seminaro metu pristatė praėjusiais metais atliktą sociologinį tyrimą dėl RSC žinomumo bei visuomenės informuotumo apie radiacinę saugą, kurio metu buvo apklausti 1 009 šalies gyventojai. Pastarųjų amžius – 18–75 metai.
Į klausimą, kokiu informacijos šaltiniu pasitikėtų labiausiai, jei pasklistų informacija apie branduolinę arba radiologinę avariją, gyventojai nurodė, kad labiausiai pasitikėtų valstybės institucijomis (53 proc.) bei mokslininkų komentarais ir išvadomis (19 proc.) Geriausiais būdais informuoti apie radiacinę saugą tyrimo dalyviai nurodė televiziją (75 proc.), radiją (57 proc.) ir naujienų portalus (51 proc.). 63 proc. tyrimo dalyvių žino RSC: 21 proc. žino šią instituciją, 42 proc. – yra girdėję tik pavadinimą.
Ragino pasimokyti iš klaidų
Seminare dalyvavusi Norvegijos Radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos vyriausioji patarėja Katarzyna Siegien teigė, kad šiais laikais komunikacija yra itin svarbi, daugelyje šalių įstatymais užtikrinamas informacijos teikimas gyventojams.
„Skaidrumas dėl to, kaip naudojama ir kaip gaminama energija, labai svarbu šalių politikams. Visi piliečiai turi teisę į informaciją apie branduolinį saugumą. Atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, okupuotą branduolinę jėgainę (Zaporižios, red. past.), tapo svarbu užtikrinti aiškią komunikaciją ir numatyti riziką, kurią kelia tokia situacija“, – kalbėjo K.Siegien.
Patarėjos teigimu, praėjusiame amžiuje įvyko kelios didelės ir visuomenės atmintyje įsirėžusios branduolinės avarijos, tačiau visais atvejais būdas, kaip apie jas buvo informuojama visuomenė, tapo komunikacinių klaidų pavyzdžiu.
„Trys didelės branduolinės avarijos – Trijų Mylių sala, Černobylis, Fukušima. Visais trimis atvejais buvo problemų teikiant informaciją visuomenei“, – sakė K.Siegien.
Anot jos, Černobylio branduolinės nelaimės atveju informacijos pateikimas visuomenei buvo vilkinamas dėl sovietų valdžios institucijų specifikos. Apie didelę katastrofą pasaulis sužinojo tik po dviejų dienų. Nelaimingas nutikimas JAV Trijų Mylių saloje, kai iš branduolinio reaktoriaus Pensilvanijos valstijoje nutekėjo radioaktyviosios medžiagos, buvo didžiausias tokio tipo incidentas JAV istorijoje.
Komunikavimas visuomenei nelaimių metu yra itin svarbi dalis, todėl labai svarbus institucijų bendradarbiavimas.
K.Siegen teigimu, informacija pateikta pavėluotai, komunikacija nebuvo tokia veiksminga, o šios klaidos paveikė vietos bendruomenes, sukėlė didelį stresą, sumažino saugumo jausmą. Japonijos Fukušimos branduolinės jėgainės avarijos metu, specialistės manymu, išaiškėjo Vyriausybės ir branduolinės pramonės komunikacijos spragos.
Anot patarėjos, komunikavimas visuomenei nelaimių metu yra itin svarbi dalis, todėl labai svarbus institucijų bendradarbiavimas, taip pat atsakingų asmenų pasiruošimas tinkamai perduoti žinią, kad ši negąsdintų.
Aiškios žinios skatina bendradarbiauti
Graikijos atominės energijos komisijos viešųjų ryšių atstovė Panagiota Founta pabrėžė, kad aiški ir raminanti komunikacija gali pakeisti žmonių reakciją į žinią.
„Nuosekliai perduodama informacija sustiprina pasitikėjimą ir skatina bendradarbiavimą. Žmonės labiau linkę laikytis teikiamų rekomendacijų, bendradarbiauti su institucijomis, kai pasitiki teikiama informacija“, – pabrėžė atstovė.
Jos teigimu, tiksli informacija leidžia imtis apsaugomųjų veiksmų, mažina nerimą, sustiprina pasitikėjimą.
Nuosekliai perduodama informacija sustiprina pasitikėjimą ir skatina bendradarbiavimą.
P.Founta akcentavo, kad Graikija nėra branduolinė valstybė, toks buvo politinis sprendimas, kurį padiktavo ir visuomenės nuomonė. Trys iš keturių graikų pasisako prieš branduolinę energetiką, 83 proc. gyventojų pasakė, kad bijo branduolinės avarijos, kuri galėtų įvykti jėgainėje kaimyninėje šalyje. Graikai, nors ir nutolę tūkstančius kilometrų nuo avarijos vietos, iki šiol pamena branduolinę avariją Černobylio atominėje elektrinėje.
„Ta avarija ir toliau primena apie galimus branduolinės energijos pavojus ir kaip svarbu imtis griežtų saugos priemonių, užtikrinti skaidrų informavimą. Tai giliai paveikė graikų visuomenę ir paskatino labiau gilintis, daugiau sužinoti ir pasiruošti galimoms branduolinėms avarijoms. Svarbu skaidriai ir atvirai komunikuoti su visuomene“, – kalbėjo P.Founta.
Anot jos, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir ėmus sklisti kalboms apie galimą avariją Zaporižioje, graikai bėgo į vaistines pirkti jodo tablečių, bet jos nėra dalijamos, todėl gyventojai tiesiog šlavė maisto papildus, kurie nebūtų veiksmingi branduolinės avarijos atveju.
„Turėjome spręsti šią situaciją, dalyvavome televizijos laidose, skelbėme pranešimus spaudai, aiškiai sakydami, kad tai tik maisto papildai, kurie nėra tinkami naudoti skydliaukės apsaugai nuo radioaktyviojo jodo“, – apie komunikacijos svarbą kalbėjo atstovė.
Pranešimą seminare skaitęs „Fabula Rud Pedersen Group“ komunikacijos konsultantas, mokymų vadovas Balys Narbutas akcentavo, kad, ištikus ekstremalioms situacijoms ir paskelbus evakuaciją, žmones apima baimė, išgąstis, pasipiktinimas, nepasitenkinimas. Informacija pradžioje turi būti trumpa, aiški, be papildomų detalių, nukreipta į platesnę auditoriją, o, kuomet žmonės pasiruošę priimti sudėtingesnę informaciją, yra kiek nusiraminę, turėtų būti teikiama specializuota, konkrečioms visuomenės grupėms pritaikyta informacija.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus patarėja Janina Monkeliūnienė seminaro dalyviams demonstravo išvykimo krepšio turinį, kurį turėtų susikrauti kiekvienas žmogus, kad, prireikus evakuotis, svarbiausius daiktus turėtų su savimi.
Komunikacijos specialistams surengtame seminare aptartos įvairios temos, susijusios su krizių komunikacijos skelbimu branduolinės ar radiologinės avarijos atveju.
Komunikacijos specialistams surengtame seminare aptartos įvairios temos, susijusios su krizių komunikacijos skelbimu branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Ekspertų įžvalgos dar kartą patvirtino komunikacijos specialistų ir jų tinkamo pasirengimo krizių komunikacijai svarbą.
Šis seminaras organizuotas vykdant 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-001-02-10-01 „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“ ir įgyvendinant projektą „Visuomenės informuotumo ir atsparumo galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje atveju didinimas“.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
