„Google Trends“: kuo domisi Lietuvos gyventojai
„Google Trends“ – įrankis, leidžiantis stebėti ir analizuoti populiariausias paieškos tendencijas internete.
„Reiškiu užuojautą dėl žuvusio piloto. Vis dėlto turime ir išgyvenusių žmonių, o katastrofa įvyko gyvenamojoje teritorijoje. Tad galėjo baigtis ir blogiau“, – kalbėjo A.Nemunaitis.
Pasak jo, tai – pirma tokia aviakatastrofa Lietuvoje.
„Sunku prisiminti tokį įvykį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, todėl, kad atliekama nuolatinė orlaivių priežiūra. Esu tikras, kad jei šis orlaivis būtų buvęs nesaugus, jis būtų tiesiog nepakilęs į orą. Patikrinus, dedamas ne vienas parašas už jo saugumą“, – 15min teigė A.Nemunaitis.
Pirmas šio nukritusio „Boeing 737“ (EC-MFE) skrydis įvykdytas 1993 m. Tiesa, iš keleivinio orlaivio vėliau jis paverstas krovininiu. Iš pradžių jis priklausė Australijos skrydžių kompanijai „Quantas“, vėliau Kambodžos užsakomųjų skrydžių „Wat Phnom Airlines“, o 2015 m. buvo perdarytas į krovininį, kurį operavo Ispanijos skrydžių bendrovė „Swift Air“.
LAVIA vadovo teigimu, nors šis orlaivis ir skaičiavo per tris dešimtis metų, jis dar negalėtų vadintis senu, tačiau, žinoma, nebuvo ir naujas.
„Ir kur kas svarbiau yra ne jo amžius, o techninė priežiūra“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie 31 metų orlaivį.
Pašnekovas priminė, kad orlaivis vis dar išlieka saugiausia transporto priemone pasaulyje, o Europoje išties rūpinamasi oro transporto saugumu.
Paklaustas, kiek gali užtrukti tyrimas, A.Nemunaitis teigė manantis, kad „kalbame apie kelis mėnesius“ – esą bus ieškoma juodųjų dėžių, taip pat bendraujama su visais dirbusiais, aiškinamasi, ar jie buvo gerai apmokyti, bus kreiptasi ir į vykdžiusius orlaivio apžiūrą, nagrinėjami dokumentai ir pan.
Jis taip pat teigė, kad laukiant, kol paaiškės tikrosios katastrofos priežastys, kai kurie, tarp jų – politikai, jau suskubo daryti skubotas išvadas ir sieti incidentą su Rusijos įsikišimu.
„Dar tikrai per anksti daryti išvadas“, – pabrėžė jis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ A.Nemunaitis pridūrė, kad iškart po katastrofos pradinė informacija dažnai būna neišsami, prieštaringa ar net klaidinanti.
Tyrimų duomenys, anot jo, surenkami lėtai ir sistemingai, todėl bet kokie skuboti teiginiai apie įvykio priežastis yra grįsti spėlionėmis. Tokios spekuliacijos gali klaidinti visuomenę, pakenkti avarijos tyrimui ir sukelti nepagrįstą paniką.
Pavyzdžiui, ankstyvosios hipotezės apie techninius gedimus, pilotų klaidas ar net išorinius veiksnius dažnai pasirodo esančios netikslios, kai tyrėjai galiausiai nustato tikrąsias priežastis.
„Aviacijos incidentų tyrimai yra sudėtingi ir griežtai reglamentuoti. Jie apima tokius aspektus kaip:
• Juodųjų dėžių analizė: garsinių ir skrydžio duomenų įrašų iššifravimas.
• Techninė analizė: orlaivio dalių, sistemų ir jų gedimų patikra.
• Žmogaus veiksnių analizė: pilotų, įgulos ir oro eismo kontrolierių veiksmų peržiūra.
Visa tai reikalauja mėnesių ar net metų darbo, kad būtų nustatytos tikslios priežastys. Bet koks bandymas komentuoti įvykio aplinkybes prieš šio proceso pabaigą gali būti klaidinantis ir neatsakingas“, – tikino A.Nemunaitis.
Priminsime, kad pirmadienį pusę šešių ryto netoli Vilniaus oro uosto sudužo krovininis lėktuvas, skridęs iš Vokietijos. Lėktuvas nukrito šalia gyvenamojo namo. Įvykio vietoje kilo gaisras. Žuvo pilotas ispanas, trys įgulos nariai, tarp jų ir lietuvis, išgyveno. Ant žemės aukų pavyko išvengti.
Teisėsauga tiria įvairias versijas – nuo techninio gedimo, piloto klaidos iki teroro akto. Įvykio kontekste prisimenami pranešimai apie Rusijos rengtus sabotažo aktus orlaiviuose. Vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas užsidegė tik atsitrenkęs į žemę, likus vos porai kilometrų iki tūpimo tako.
