Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės, Ukrainoje šiuo metu sprogsta bombos, griūva pastatai, niokojamos komunikacijos, žalojama gamtinė aplinka ir tai tik keletas reiškinių. Kaip visa tai paveiks aplinkosauginę šalies situaciją?
Karinės technikos žala gamtai
Rusijos puolimas ir atliekami kariniai veiksmai teršia orą bei vandenį. Neigiamas poveikis bus jaučiamas dar ilgai, nors karinis konfliktas ir baigsis. Šiuo metu vykdomas ekocidas – daroma masinė žala ekosistemoms, jų naikinimas, rašoma pranešime spaudai.
VILNIUS TECH ekspertės teigimu, transporto priemonės, naudodamos kurą, palieka reikšmingą anglies pėdsaką ore. Ne išimtis ir karo metu naudojama įvairi technika: naikintuvai, tankai, karo laivai, kuriems, skirtingai nei civiliniam transportui, netaikomi išmetamų teršalų standartai.
„Jei karinė technika suniokojama bombarduojant ar kitais būdais, į gamtinę aplinką išsilieja kuras ir nafta, o ant dirvožemio ar vandens susidaro didžiulės naftos produktų dėmės. Detonavus sprogmenis, į dirvą patenka cheminės medžiagos, ardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, naikinama augalija ir gyvūnija“, – sako A.Zigmontienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairių objektų sprogimo metu į orą patenka betono, kabelių, vamzdynų, asbesto iš pastatų, likučiai. Svarbu nepamiršti, kad ir pačiuose sprogmenyse yra sunkiųjų metalų, įvairių kancerogeninių medžiagų, kurios sprogimo metu pasklinda į aplinką.
Ukrainoje – padidėjęs oro taršos lygis ir iki karo
Anot docentės, pastaruoju metu vis dažniau girdima ir apie galimą cheminio ginklo panaudojimą. Tai prisidėtų prie dar didesnio aplinkos užterštumo, kai nuodingos dujos ir herbicidai nusės dirvožemyje, ilgą laiką nebus pašalinami.
„Ukrainoje aplinkos taršos rizika padidinta, nes ji tankiai apgyvendinta ir stipriai industrializuota. Šalies pramoniniuose miestuose oro tarša buvo padidėjusi dar iki vasario 24-osios įvykių. Dabar, realiuoju metu vertinant oro kokybės indeksą, tam tikrose teritorijose stebima ypatingai padidėjusi aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis, kuri vertinama, kaip pavojinga ar nesveika. Tai susiję su daugeliu faktorių – nuo pastatų griūties į juos patekus sprogmenims, iki karinės technikos naudojimo metu į aplinką patenkančių teršalų“, – dėmesį atkreipia ekspertė.
Kai dar 2001 m. rugsėjo 11 d. buvo įvykdytos teroristinės atakos Pasaulio prekybos centre Niujorke, buvo atlikti tyrimai, kurie užfiksavo atmosferos taršą cemento, stiklo pluošto, asbesto dulkėmis, švinu, policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH), polichlorintais bifenilais (PCB), furanais bei dioksinais. Iš to galima daryti prielaidą, kad panašaus pobūdžio oro tarša dabar yra ir Ukrainoje.
Kariniai veiksmai, vos nepasibaigę katastrofa
Tam tikros Ukrainos teritorijos pasižymi akmens anglies kasyklomis. Viena iš jų – Donbasas, kuriame karas vyksta jau nuo 2014 m. Šios teritorijos žemės nusėtos tuneliais po miestais, gamyklomis ir fermomis, iš kurių daugelis jų apleisti.
Atlikti tyrimai parodė, kad pastaruoju metu šios šachtos buvo užtvindytos, todėl paviršius pasislinko, o toksiškos cheminės medžiagos pradėjo kelti grėsmę regiono švaraus vandens tiekimui.
Remiantis AOAV (angl. Action on Armed Violence) ataskaita, šiose teritorijose dabar yra užtvindytos 36 minos. Manoma, kad į vietinius požeminio vandens telkinius išmetamos metano dujos ir sunkieji metalai, kurie gali užteršti pagrindinius vandens išteklius. Viso to pasekmė – gyventojai nebeturės geriamo vandens.
Pasak A.Zigmontienės, aplinkosauginę katastrofą gali sukelti ne tik kasyklos, bet ir toksinių medžiagų nuotėkiai iš pramoninių objektų, jei į juos pateks sprogmenys ar bus apšaudyti. Šiuo metu didžioji Ukrainos kovų dalis vyksta miestuose, kuriuose yra pramonės objektai, kariniai įrenginiai ar radioaktyviųjų atliekų saugyklos.
„Pavyzdžiui, Mariupolyje, įsikūrusiame regione, kuriame daug geležies, yra dvi didelės geležies ir plieno gamyklos bei daugiau nei 50 kitų pramonės įmonių, kurios gali padaryti didelę žalą aplinkai, jei būtų pažeistos. Pamačius vaizdus, kuriuose po sprogimų kyla tiršti pilkų ir juodų dūmų stulpai, degant vienai didžiausių Europoje geležies ir plieno gamyklų „Azovstal“, suvokiame, kad šioje teritorijoje bus reikalinga ne tik humanitarinė, bet aplinkosauginė pagalba“, – pasakoja ji.
Metalurgijos pramonėje, išgaunant metalus iš rūdos, gaminant plieną, naudojami fosfatai, sulfidai, rūgštys ir kitos cheminės medžiagos, kurios degdamos į aplinką skleidžia ne tik suodžius, bet ir pavojingus garus. Jei tokioje teritorijoje prisideda ir tam tikros meteorologinės sąlygos, nėra lietaus ar vėjo, formuojasi smogas, kuris itin pavojingas žmonių sveikatai.
Dar viena nelaimė, kuri galėjo baigtis katastrofa – kai dėl Rusijos pajėgų apšaudymo, Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančioje trąšų gamykloje „Sumychimprom“, buvo pažeista amoniako talpykla.
Amoniakas – aštraus kvapo, sprogios, degios ir itin toksiškos dujos. Tai pagrindinis atmosferos teršalas, kuris skatina dirvožemio ir paviršinio vandens rūgštėjimą, eutrofikaciją, miškų nykimą. Be to, jis labai nemalonaus kvapo. Esant per didelėms amoniako koncentracijoms, gali svaigti galva, pykinti, jaučiamas bendras silpnumas. Šiai medžiagai patekus į aplinką, pasekmės juntamos dar ilgai. Šių ir kitų incidentų poveikis bus juntamas dar ne vienerius metus, įsivyravus taikai.
Dar viena grėsmė – viena iš didžiausių branduolinių energetikos sistemų
Ukraina šalis, turinti didelę branduolinės energetikos sistemą, todėl karas kelia dar didesnę riziką. Šalyje veikia keturios atominės elektrinės (AE), tiekiančios maždaug pusę šalies elektros energijos, branduolinių atliekų saugyklos, tokios kaip Černobylyje.
Įvykus sprogimui, pažeidus tokias elektrines ar saugyklas, grėsmės mastas išauga iki globalaus lygio. Pavyzdžiui, 1986 m. sprogus Černobylio AE, dėl avarijos pasekmių 30 km spinduliu buvo panaikinta maždaug 5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės aplink AE, sunaikinti ir palaidoti (užkasti sunkiąja technika) šimtai smulkių gyvenviečių. Tarša pasklido daugiau nei 200 tūkst. kv. km plote. Tad atsitikus nors ir mažiausiam pažeidimui, pasekmės gali būti itin skaudžios gamtinei aplinkai ir žmonėms.
„Šiuo metu Ukraina kovoja dėl savo šalies laisvės negalvodama apie ekologiją, aplinkos apsaugą. Neabejoju, Ukraina laimės, o tada reikės ne tik atstatyti miestus, namus ir pramonę, bet reikės ir aplinkos atkūrimo planų bei veiksmų. Prireiks ir aplinkosauginių žinių, kompetencijų, tarptautinės pagalbos atstatant ir šalies ekologinę būklę“, – teigia VILNIUS TECH ekspertė.
