„Starship“ vardas bus suteiktas erdvėlaivio krovininiam segmentui – segmentas, kuriame bus visi varikliai, vadinsis „Super Heavy“.
Apie ketinimus gaminti 118 m aukščio „Big Falcon Rocket“ viešai pirmą kartą paskelbta šių metų rugsėjį. Tikimasi, kad ilgainiui ši nauja iškėlimų sistema pakeis ir dabar dažniausiai naudojamas „Falcon 9“, ir „Falcon Heavy“ raketas, ir „Dragon“ kapsules. Erdvėlaivis yra projektuojamas Los Andželo uoste – planuojama, kad šie darbai kainuos 5 mlrd. JAV dolerių, tačiau darbus užbaigus tokiu erdvelaiviu būtų galima net iki Marso nugabenti arba iki 100 tonų krovinio, arba iki 100 keleivių.
„SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell skelbė, kad įmonė tikisi pradėti nepilotuojamus raketos bandymus dar 2019 metų pabaigoje. O jeigu viskas seksis gerai, tai, E.Musko manymu, pirmasis nepilotuojamas raketos skrydis į Marsą turėtų įvykti 2022 metais. Artimiausia galima raketos su žmonių įgula skrydžio data – 2024 metais. Privatų keleivį aplink Mėnulį (be nusileidimo) ketinama paskraidinti 2023 metais.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad „Falcon Heavy“ projektavimas užtruko beveik dukart ilgiau nei buvo numatyta iš anksto, o „Starship“ projektui skirti tik 5 proc. visų „SpaceX“ išteklių, tad tokį įvykių kalendorių reikėtų vertinti labiau kaip svajonę, nei kaip griežtai apibrėžtą planą.
O pats E.Muskas socialiniame tinkle „Twitter“ netrukus sulaukė atsakymo į savo įrašą, kad formaliai BFR vadinti „Starship“ būtų teisinga tik tada, jei šis erdvėlaivis būtų išsiųstas į kitos žvaigždės sistemą. Bet „SpaceX“ vadovas į tai iškart atsakė, kad tą galės dalyti vėlesnės „Starship“ versijos, nors anksčiau jis yra sakęs tik tiek, kad tai yra „tarpplanetinė transporto sistema“, gebanti nukeliauti į bet kurią vietą Saulės sistemoje.
