Lietuvoje sukurtas palydovas, pavadintas „Charlie“, į orbitą kyla gausioje kompanijoje – „Falcon 9“ iš viso gabena 93 įvairios paskirties palydovus bei tris papildomus krovinius. Tai jau trečiasis per pastarąjį pusmetį į kosmosą kylantis „NanoAvionics“ palydovas.
„FalconX“ misija „Transporter 1“ yra pirmoji „SpaceX“ palydovams skirtos programos „SmallSat Rideshare“ misija 2021 metais. „Charlie“ pakils į įprastą mažųjų palydovų buveinę – Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600-800 km aukštyje.
„Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Abiejų palydovų pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nano palydovų platforma M6P – pirmoji standartizuota platforma rinkoje.
Platforma talpina vadinamuosius 6 vienetus krovinio (vienetu vadinamas kubas, kurio kraštinės ilgis sudaro 10 cm, o tūris – 1000 kubinių centimetrų). Esant poreikiui, platforma gali turėti variklį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą.
Abu palydovai taps JAV bendrovės kuriamos duomenų rinkimo ir perdavimo į Žemę sistemos dalimi. Antrasis palydovas – „Bravo“ – į orbitą turėtų būti iškeltas per pirmąjį šių metų ketvirti. „Charlie“ ir „Bravo“ taip pat turės tiksliausią mažųjų palydovų rinkoje navigacijos sistemą su įdiegta žvaigždžių sekimo posisteme.
„Skamba beveik ironiškai, tačiau 2020-ieji mums buvo puikūs metai. Pakiliai pradedame ir naujuosius, ši misija mus nuteikia labai optimistiškai. Šiuo metu 90 procentų „NanoAvionics“ sutarčių apima visą spektrą paslaugų – pradedant palydovo sukūrimu, kliento krovinio integravimu ir baigiant palydovo paleidimu bei jo valdymu orbitoje. Visos iki šiol įgyvendintos misijos, leido mums sukaupti daugybę patirties ir užtikrinti sklandų duomenų ir komunikacijos iš kosmoso tiekimą klientams, o tai, mūsų industrijoje, svarbiausia“, – teigia „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J. Buzas.
Sėkmingas bendradarbiavimas su „Aurora Insight“
„Aurora Insight“ palydovus naudos radijo dažnių spektro stebėsenai, apdorojant mobiliojo ryšio ir belaidžio duomenų perdavimo, televizijos transliavimo signalus. „Aurora“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją pateikti žemėlapio formatu, realiu laiku. Stebėsenos duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti.
„Palydovas mums suteiks prieigą prie visiškai naujų duomenų apie radijo dažnių spektrą ir padės geriau suprasti globalią belaidžio ryšio infrastruktūrą. „NanoAvionics“ komanda yra labai profesionalus ir efektyvus partneris įgyvendinant visą procesą – sėkmingai kuriant palydovus, integruojant mūsų įrenginį ir pasirūpinant iškėlimo bei jų valdymo reikalais“, – dalinasi Jennifer Alvarez, „Aurora Insight“ generalinė direktorė.
„Aurora Insight“ yra sukūrusi radijo dažnių matavimo ir stebėjimo prietaisus sumontuotus ant transporto priemonių, bokštų, pastatų ar kitų objektų. Jau dabar atliekamus matavimus papildys ir duomenys gauti iš „Bravo“ bei „Charlie“ palydovų.
„Pritaikyti palydovus mūsų klientų poreikiams mums gana paprasta, nes visur naudojame modulių principą – platformoms, posistemėms, mechaninei ir programinei įrangai, taip pat misijoms ir veiklos operacijoms“, – teigia, „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J. Buzas.
Išskirtinai sėkmingi metai
2020 metai įmonei „NanoAvionics“ buvo išskirtinai sėkmingi. Nors tam, kad pelnytų rinkos pasitikėjimą, „NanoAvionics“ prireikė kelerių metų, šiuo metu pasiūlymų iš pasaulyje pripažintų įmonių jiems tikrai netrūksta.
Vienas svarbiausių ir įdomiausių projektų – NASA misija. Pagal pernai pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) „NanoAvionics“ sukurs 12 krovos vienetų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Išskleista orbitoje Saulės burė bus maždaug 74 kvadratinių metrų ploto. Tokias bures ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
Pernai „NanoAvionics“ taip pat pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“, kuriančia itin aukštos raiškos (UHD) Žemės vaizdo sistemą, skirtą planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai. Tam taip pat bus pasitelktas mažųjų palydovų spiečius. „NanoAvionics“ įsipareigojo sukurti pirmuosius 5 spiečiaus palydovus, kurių pagrindu taps 16 krovos vienetų platformos, kuriamos ir gaminamos Vilniuje
Taip pat, per praėjusius metus „NanoAvionics“ atidarė tris naujus biurus – vieną iš jų Kaune – ir komandą papildė naujais nariais. O Jungtinėje Karalystėje (JK) įmonė persikėlė į didesnes patalpas.
Jau šį penktadienį kviečiame visus norinčius stebėti palydovo „Charlie“ paleidimą į kosmosą kartu su „NanoAvionics“ komanda.
