Dvi agentūros paskelbė teisiškai neprivalomą nuomonę, kurioje paragino „bendrai uždrausti“ tokią praktiką, kuri apima, be kita ko, „veidų, eisenos, pirštų atspaudų, DNR, balso, spausdinimo klaviatūra ir kitų biometrinių ar elgesio požymių atpažinimą bet kokiomis aplinkybėmis“.
Tokia praktika „daro tokį poveikį pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kad dėl jos galėtų kilti abejonių dėl šių teisių ir laisvių esmės“, nurodė Europos duomenų apsaugos valdybos vadovas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.
Draudimas turėtų apimti bet kokį dirbtinį intelektą, kuris „skirstytų asmenis į grupes pagal etninę kilmę, lytį, politinę ar seksualinę orientaciją“, rašoma pranešime.
Nuomonė skirta Europos Komisijai, kuri balandį pateikė pasiūlymą dėl dirbtinio intelekto naudojimo reglamentavimo, kuriame susilaikė nuo visiško šios technologijos naudojimo žmonių tapatybės nustatymui viešosiose vietose uždraudimo.
Komisija savo pasiūlyme numatė specialių išimčių, kada masinis veidų atpažinimas būtų leidžiamas, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai būtų ieškoma dingusio vaiko, siekiama užkirsti kelią teroristinio išpuolio grėsmei arba ieškoma žmogaus, įtariamo padarius sunkų nusikaltimą.
Komisijos pasiūlymą šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir ES valstybės narės. Priimtas teisės aktas galėtų tapti pasauliniu šios technologijos reglamentavimo standartu.