Europos Sąjunga pirmenybę ėmė teikti vietos lustų gamybai, kai koronaviruso pandemija sutrikdė tiekimo grandines ir atsirado didelis lustų trūkumas.
Azijos pramonė, ypač Kinijos ir Taivano įmonės, šiuo metu dominuoja puslaidininkių gamyboje ir eksporte.
ES vadovė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad susitarimas „leis sukurti konkurencingą lustų pramonę ir suteiks pagrindą užimti pasaulinę rinkos dalį. Jis suteiks energijos Europos švarių technologijų pramonei ir sustiprins ES skaitmeninį atsparumą bei suverenumą“.
Pagal laikinąjį politinį susitarimą ES siekia padvigubinti savo dabartinę pasaulinės rinkos dalį iki 20 proc. iki 2030 metų ir sutelkti daugiau nei 43 mlrd. eurų (47,2 mlrd. JAV dolerių) viešųjų ir privačių investicijų, kad padėtų patenkinti augantį Europoje lustų poreikį.
Tam, kad pasiektų šį tikslą, ES turės keturis kartus padidinti savo gamybą.
Finansavimas bus gautas iš esamų ES biudžeto lėšų, o susitarimu taip pat numatoma švelninti valstybės pagalbos taisykles, leidžiančios lėšas skirti centrų, skirtų pagrindiniam komponentui gaminti, plėtrai.
ES taip pat sutelks 3,3 mlrd. eurų moksliniams tyrimams ir plėtrai, o į susitarimą įtraukta tiekimo trūkumo stebėjimo sistema, kad būtų galima imtis veiksmų krizės metu.
Teisės akto tekstas taip pat yra dalis bloko siekio didinti gamybą Europoje, kad būtų sumažintas bloko pažeidžiamumas geopolitinių sukrėtimų, tokių kaip karas Ukrainoje, atveju.
Praėjusiais metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ES po ilgų metų pasitikėjimo rusiško iškastinio kuro tiekimu turėjo ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.
„Tai leis mums iš naujo subalansuoti ir apsaugoti tiekimo grandines, sumažinant mūsų kolektyvinę priklausomybę nuo Azijos“, – sakė Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas paskelbtame pareiškime, kai Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba pasiekė susitarimą.
